Konfliktas dėl diržų veržimosi politikos yra paviršinis, už jo slypi demokratinės valios konfliktas.
„Tai yra demokratijų susidūrimas, o ne tiesiog idėjų konfliktas. Rinkėjai Vokietijoje ir Graikijoje nori labai skirtingų dalykų. Vokiečiai ir graikai turi visiškai skirtingą viziją, kaip turi būti valdomos ekonomikos. Rinkimai Graikijoje privers šiauriau Europoje esančias valstybes permąstyti šį tą, o Vokietija gali sutikti palengvinti kai kurias sąlygas Graikijai, tačiau iš esmės Vokietija savo požiūrio nepakeis“, – sakė tyrimų organizacijos Londone „Open Europe“ direktorius Matsas Perssonas.
Naujasis Graikijos premjeras Alexis Cipras paskelbė apie taupymo pabaigą, tuo metu Angelos Merkel kanceliarijos aukštas pareigūnas Peteris Altmaieris atmetė galimybę smarkiai pakeisti politikos kryptį.
„Mes laikėmės tokios politikos, kuri veikia daugumoje Europos valstybių, ir mes jos laikysimės ateityje“, – Berlyne pirmadienį sakė P.Altmaieris.
Pirmasis išbandymas bus derybos su Graikija dėl sąlygų sušvelninimo. Europa kol kas jokių sprendimų dėl Graikijos nėra priėmusi, tačiau yra pasiryžusi pradėti derybas su naująja vyriausybe.
„Mes esame demokratijos. Kai žmonės balsuoja, nes negalime ignoruoti jų balso“, – sakė euro zonos bloko ekonomikos politikos vadovas Pierre'as Moscovici.
Euro zonos šalių finansų ministrų vadovas Jeroenas Dijsselbloemas sakė netikintis pasidalijimu tarp šiaurės ir pietų, nes tiek žemyno šiaurėje, tiek pietuose yra daug valstybių, kurios vykdė reformas, kad pastatytų ūkį ant kojų. Tarp tokių valstybių jis paminėjo Baltijos šalis ir Ispaniją.
Davoso ekonomikos forumo metu Vokietijos kanclerė Angela Merkel prašė nepiešti visko tik juodai ir baltai: „Labai dažnai taupymas yra priešpastatomas augimo ir investicijų modeliui. Manau, tai yra neteisingas požiūris.“
A.Merkel nenustoja reikalauti Graikijos mažinti viešųjų išlaidų ir laikytis biudžeto disciplinos. Berlyno požiūriu, negalima į ekonomiką įlieti papildomai pinigų, prieš tai neapskaičiuojant biudžeto rizikos ir nesilaikant fiskalinės drausmės.
Toks požiūris yra populiarus tarp vokiečių, net ir tų, kurie balsuoja už A.Merkel oponentus.
„Graikai turi teisę balsuoti, už ką tik nori. Mes turime teisę daugiau nebemokėti jų skolų. Graikai turi susimokėti už pasekmes ir negali užkrauti naštos ant vokiečių mokesčių mokėtojų pečių“, – sakė A.Merkel krikščionių demokratų bloko atstovas Hansas Peteris Friedrichas.
Graikijos rinkimai – jau antras antausis A.Merkel pastaruoju metu. Pirmąjį jai šėrė Europos centrinis bankas (ECB), paskelbęs apie kiekybinį skatinimą. A.Merkel sistemingai priešinosi tokiai monetarinei politikai.
P.Moscovici, buvęs Prancūzijos finansų ministras, praėjusį mėnesį pabrėžė, kad Europos pokario integracijos bandymui yra iškilusi grėsmė, nes per daug gyventojų mano, kad Europos politika yra orientuota vien tik į taupymą.
Tačiau Briuselis, spaudžiamas Vokietijos ir panašiai mąstančių šalių šiaurėje, nenori atsisakyti biudžeto rodiklių tikslų, kurie, pasak kai kurių analitikų, pasmaugė ūkio augimą.
