Apžvalga atskleidžia, kad birželio pabaigoje bankroto požymių turėjo 2301 įmonės, tačiau per metus bankrutavo tik 629 įmonės – palyginti su priešpandeminiu laikotarpiu, jų turėtų būti bent keturis kartus daugiau. 2019 m. Lietuvoje bankroto procedūras pradėjo arba bankrutavo 2571 įmonė.
Verslo „zombiai“ – tai įmonės, kurios įprastomis sąlygomis jau būtų bankrutavę, tačiau dėl valstybės taikomų ekonominių paramos priemonių vis dar išlieka verslo ekosistemoje. Tyrimo metu įmonės buvo įvertinos pagal 2019 m. ir 2018 m. bankroto požymius ir faktinius įmonių bankrotų skaičius.
Gerėja įmonių kreditingumas, mažėja rizika
„Lietuvoje susiformavo dviejų greičių įmonės – sektoriai, kurie patyrė stiprų pandeminį poveikį, daugiausiai apgyvendinimo, maitinimo įstaigos, smulkios prekybos įmonės, ir įmonės, kurios to poveikio visiškai nepajuto. Pirmosios bando išnaudoti vasaros karantino atlaisvinimus, uždirbi pinigų ir padengti skolas, antrosios, pajungusios penktą ar šeštą pavarą įgyvendina plėtrą ir sėkmingai augina verslą“, – sako „Scorify“ verslo sprendimų vadovė Jurga Tamašauskaitė.
Tą indikuoja ir nuosekliai gerėjanti įmonių rizikos situacija – nuo gegužės mėn. pradėjo mažėti rizikingų įmonių dalis. Kovo mėn., aukštos rizikos įmonių dalis, pasiekusi 14 proc. reitinguojamų įmonių, nuo gegužės mėn. jau antras mėnuo iš eilės tolygiai mažėja. Liepos mėn. šis rodiklis sumažėjo iki 12 proc.
„Jau keli mėnesiai taip pat auga ir žemos rizikos įmonių skaičius – šiuo metu Lietuvoje tokių įmonių yra 48 proc. , o per metus rodiklis pagerėjo 2 proc. punktais, – sako J.Tamašauskaitė. – Tokia kredito rizikos situacija užtvirtina pozityvią įmonių kryptį, kita vertus, nesumažina rizikingų įmonių problemų. Pasibaigus karantinui įmonės jau turi pradėti mokėti einamuosius mokesčius valstybei bei per keletą metų gražinti susikaupusias skolas. Esant dabartinėms sąlygoms, tikėtina, kad bankrotų skaičiaus augimą pamatytume jau rudenį. Tačiau jeigu pandeminė situacija bus nepalanki ir turėsime dar vieną karantiną, įmonių agonija gali nusikelti ir vėlesniems laikotarpiams – o tai programuoja tarpusavio atsiskaitymo problemas bei neigiamai veikia bendrą verslo ekosistemą“.
Statybų sektorius – sparčiausiai augantis darbdavys
Tai, kad įmonėms sekasi grįžti į ankstesnio augimo vėžes, demonstruoja ir sparčiais tempais augantis darbuotojų skaičius. Palyginti su pernai metais, įmonėse šiuo metu dirba 4 proc. daugiau darbuotojų. Labiausiai per metus darbuotojų skaičius augo statybų įmonėse – 9 proc., paslaugų sektoriuje – 8 proc. Žemės ūkis vienintelis šiuo metu vis dar yra įdarbinęs 2,9 proc. mažiau darbuotojų nei pernai. Per birželio mėn. labiausiai augo paslaugų sektoriaus darbuotojų skaičius – 2 proc.
„Tik didmeninės prekybos ir žemės ūkio sektoriuose kol kas dirba mažiau žmonių, nei iki pandemijos pradžios – visuose kituose darbuotojų skaičius atsistatė ir toliau sėkmingai auga“, – komentuoja J.Tamašauskaitė.
Palyginti su pernai metais, sparčiausiai plėtėsi Klaipėdos, Kauno ir Tauragės apskričių įmonės – Tauragės verslas šiuo metu muša rekordus, nes per metus sugebėjo įdarbinti 2,7 proc. daugiau darbuotojų.
