Jo metu apie pažangią ateities visuomenę regionuose ir kodėl būtina ugdyti jaunų žmonių verslumą kartu su finansų ministre Gintare Skaiste diskutavo ekspertai ir verslo atstovai.
Pažangūs verslai regionuose – įmanoma
„Į Lietuvą atkeliauja didelės – 7,5 mlrd. eurų – ES investicijos 2021-2027 metams. Iš šių lėšų net 1,4 mlrd. bus skiriama pažangesnei Lietuvai kurti – konkurencingumo ir aukštos pridėtinės vertės ekonomikos skatinimui, verslo ir mokslo bendradarbiavimo stiprinimui, inovacijų ir tyrimų įgyvendinimui bei naujų rinkų paieškai.
Tai neabejotinai didins mūsų valstybės ekonominį potencialią ir atvers galimybes šalies regionams tapti naujais investicijų centrais, kuriuose gera gyventi“, – diskusijos metu akcentavo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pasak finansų ministrės, minėtos investicijos bus skirtos vietos gyventojų verslumui plėtrai, pramonės pertvarkai reikalingų įgūdžių ugdymui.
Tolygiam šalies vystymuisi bus investuojama į 10 Lietuvos regionų centrų.
„Tikslingos investicijos leis prisitaikyti prie sparčiai kintančių technologinių pokyčių. Be to, tolygiam šalies vystymuisi bus investuojama į 10 Lietuvos regionų centrų, įgyvendinant jų ekonominį potencialą, todėl investicijų naudą pajus ne tik konkretaus miesto, bet ir viso regiono gyventojai. Tai užtikrins socialinės, ekonominės ir teritorinės nelygybės mažėjimą bei sudarys sąlygas kurtis naujiems ir inovatyviems verslams skirtinguose regionuose“, – pažymi finansų ministrė.
Kad regionai turi didelį ekonominį potencialią pritaria ir diskusijoje dalyvavusi Inovacijų agentūros Bendrųjų verslo kompetencijų departamento direktorė Patricija Reut. Jos teigimu, tikslinės priemonės ir įvairios paskatos galėtų padėti užtikrinti verslų steigimąsi ir plėtrą mažesniuose Lietuvos miestuose, nes didžioji dalis inovatyvių verslų vis dar susitelkę didmiesčiuose.
Galimybės stiprinti verslumo įgūdžius
Diskusijos dalyviai vieningai pritarė, jog būtina ugdyti jaunų žmonių regionuose verslumą, siekiant kurti pažangią visuomenę.
„Regionuose svarbu ne tik skatinti žmonių verslumą ir norą steigti verslus gimtajame mieste, bet ir ugdyti svarbius verslo vystymo gebėjimus“, – teigė virtualios realybės pramogų „VRoom“ įkūrėjas Paulius Juočeris.
Anot jo, pažangus verslas pirmiausiai asocijuosi su gebėjimu prisitaikyti prie greitai kintančios aplinkos, o tam būtinos verslo valdymo, rizikų bei efektyvumo skaičiavimo žinios.
Kitas diskusijos dalyvis, 11 klasėje savo verslą įkūręs uteniškis Mantas Andrašius sako, kad verslų kūrimąsi galėtų paskatinti ne tik specifiniai mokymai, bet ir įvairių bendradarbiavimo centrų ar kitų palankių erdvių idėjų dalinimuisi įsteigimas.
„Turint šiuos dalykus, aš tikiu, kad tokie miestai kaip Utena gali tapti patrauklia vieta, kurti inovatyvius verslus“, – teigė M. Andrašius.
„NAUJOS, 7,5 MLRD. EURŲ INVESTICIJOS“ ciklo renginiai vyksta ir kituose keturiuose Lietuvos miestuose: „Kultūringai Lietuvai“ rugsėjo 15 dieną Alytuje, „Aktyvesnei Lietuvai“ rugsėjo 21-ąją Marijampolėje, „Judresnei Lietuvai“ rugsėjo 23-ąją Telšiuose ir „Žalesnei Lietuvai“ rugsėjo 30-ąją Tauragėje.
Naujo periodo ES fondų investicijų programa
2021–2027 m. ES fondų investicijų programoje suplanuotos Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, „Europos socialinį fondo +“ investicijos. Siekiant užtikrinti tolygų šalies vystymąsi bus investuojama į 10 Lietuvos regionų centrų. Tokiu būdu bus realizuojamas jų ekonominis potencialas.
ES fondų investicijos Lietuvoje nukreiptos į šias sritis:
- Pažangesnė Lietuva – ekonomikos konkurencingumas ir transformacija į aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką;
- Žalesnė Lietuva – perėjimas prie švarios energetikos, žaliosios investicijos, žiedinė ekonomika, prisitaikymas prie klimato kaitos, ekstremalių klimato reiškinių rizikos prevencija bei jos valdymas;
- Geriau sujungta Lietuva – skaitmeninis junglumas, tarpvalstybinis bei nacionalinis, regiono ir vietos judumas, tvarus, pažangus, saugus ir įvairiarūšis transeuropinis transporto tinklas;
- Socialiai atsakingesnė Lietuva – užimtumo, švietimo, sveikatos, socialinės įtraukties ir kultūros politikos sričių investicijos į žmones ir sistemas;
- Piliečiams artimesnė Lietuva – tvari ir integruota miestų ir kaimų plėtra ir vietos iniciatyvos, siekiant reaguoti į demografinius iššūkius ir mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus;
- Socialinės inovacijos – finansuojamos veiklos, kurios yra skirtos naujų idėjų, susijusių su produktais ar paslaugomis įgyvendinimu, nauda teikiama visuomenei;
- Skaitmeninė infrastruktūra – itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklų plėtra pagal atliktą investicinių poreikių analizę identifikuotuose „baltosiose dėmėse“;
- Darnus judumas – 18 Lietuvos didžiųjų miestų ir kurortų darnaus judumo miestų planuose numatytų atitinkamų priemonių finansavimas.
