Taip atsitiko Klaipėdos r. ūkininkei Danutei Žilinskienei, Klaipėdos miesto teritorijoje turinčiai metalinį angarą žemės ūkio technikai laikyti.
Iš giedro dangaus
Ūkininkė D.Žilinskienė „Ūkininko patarėjui“ pasakojo prieš keletą metų tvarkiusis dokumentus, kad metaliniame angare komunalinių atliekų mokesčio jai visai neskaičiuotų, nes šiukšlių ten nėra ir niekas jų neišveža.
Kadangi jokio atsakymo nesulaukėme, pamanėme, kad reikalas sutvarkytas ir nuo šiol mokesčio galime nemokėti.
„Kadaise toje vietoje buvo bendrovė, o jai likviduojantis angarą nupirkome. Jis labai pravertė žemės ūkio technikai laikyti – saugo ir nuo ilgapirščių, ir nuo gamtos negandų. Ilgainiui ta vieta tapo Klaipėdos miesto teritorija, o mokesčiai už komunalinius patarnavimus labai išaugo. Kol mokestis buvo nedidelis, jį pakentėme, nors jokių atliekų tame sandėlyje nesusikaupia, niekas jų ir neišveža. Ir kas gali kauptis angare, į kurį rudenį įvaromas kombainas prastovi beveik visus metus ir išvažiuoja tik vasarą? Todėl, padidėjus mokesčiui, kreipėmės ir į savivaldybę, ir į „Kratcą“, kad jo mums visai neskaičiuotų. Nepamenu, kas patarė rašyti prašymą dėl nulinio tarifo, t.y. kad nuo mokesčio visai atleistų, jei čia jokia veikla nevykdoma. 2015 m. tokį prašymą pateikėme Klaipėdos miesto savivaldybės kažkuriame skyriuje. Kadangi jokio atsakymo nesulaukėme, pamanėme, kad reikalas sutvarkytas ir nuo šiol mokesčio galime nemokėti“, – pasakojo D.Žilinskienė.
Moteris rami buvusi dar ir todėl, kad jokių pranešimų apie privalomą sumokėti mokestį ji negaudavusi. Deja, po kelerių metų ramybės trinktelėjo perkūnas, pakvietęs ūkininkę į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. „Kratcas“, sprendžiant iš D.Žilinskienės pasakojimo, kirto iš pasalų, keletą metų patykojęs ir pritaikęs tinkamiausią progą, kad galėtų nuo jos nulupti devynis kailius. Atliekų tvarkytojai pateikė ūkininkei kone 900 Eur sąskaitą.
Ketverių metų skola
„Kratco“ Vietinės rinkliavos administravimo skyriaus viršininkas Gintaras Žukevičius, kalbėdamas apie skolininkus apskritai, nevengė sarkazmo.
„Man keistai atrodo, kad tam tikrą laiką žmogus viską gauna, o paskui viskas dingsta. Ir vėl atsiranda tik tada, kai ateina dokumentai iš teismo. Atminties praradimas nuo tam tikro momento man labai keistai atrodo“, – ironizavo G.Žukevičius.
Vėliau, pasidomėjęs D.Žilinskienės reikalu, viršininkas savo pozicijos beveik nepakeitė, nes ten, „Kratco“ dokumentuose, jiems lyg ir viskas aišku, nors ir skiriasi nuo moters pasakojimo.
Dėl tos skolos ir kreipėmės į teismą.
„2014 m. buvo pateiktas prašymas dėl nulinio tarifo už 2013 m., bet už 2013 m. yra apmokėta. O 2014 ir 2015 metais jie patys pateikė deklaracijas apie atliekų susikaupimo kiekius, vežėjas jiems pastatė konteinerį ir iš ten vežė šiukšles du kartus per mėnesį. Pagal tai buvo suformuoti mokėjimo pranešimai ir išsiųsti gyvenamosios vietos adresu. Tuo adresu jiems siunčiama nuo 2008 m. O nuo 2016 m. nebėra nei deklaracijų, nei mokesčio, jie dingsta iš mūsų akiračio. Todėl nuo tada mokestis jiems skaičiuojamas pagal pastato kvadratūrą. Apskritai jie nemokėjo mums nuo 2014 m., kai pateikė savo deklaracijas. Apskaičiavome, kad už 2014 m. jie mums skolingi 78 Eur, 2015 m. – 74,8 Eur, 2016 m., kai buvo skaičiuojama už kvadratūrą – 482 Eur, šiemet – 241 Eur. Dėl tos skolos ir kreipėmės į teismą“, – paaiškino G.Žukevičius.
Per anksti apsidžiaugė
Su D.Žilinskiene kalbėjomės dar kartą. Ji sakė prisiminusi, kad 2015 m. pradžioje iš „Kratco“ gavo 506 Eur sąskaitą už atliekų išvežimą. Tai buvusi netikėta suma, ir moteris nuvyko aiškintis.
„Taip, tai turėjo būti 2015 m. pradžioje. Nes už 2014 m. mums buvo apskaičiuotas 506 Eur mokestis, tada viską vertėme litais, susidarė 1 747 Lt suma. Kai nuvažiavome, mus varinėjo ir į savivaldybę, ir vėl atgal į „Kratcą“. Ir tada jie pasakė, kad perskaičiuos už natūrinį išvežimą, o ne už kvadratūrą. Už 2014 m. sumažino iki 78 Eur, o už 2015 m. apskaičiavo 74 Eur. Taip pat davė pasirašyti kažkokius raštus, kad jie išvežę kažkokius nedidelius kiekius. Pamenu, mes viską ir pasirašėme. Galima suprasti mūsų tuometinę savijautą, kai iš 506 Eur lieka tik 78 Eur, džiaugėmės, kur nepasirašysi“, – dvejų metų senumo įvykius prisiminė D.Žilinskienė.
Tą pačią dieną miesto savivaldybėje moteris parašė ir prašymą dėl nulinio tarifo taikymo.
Kad tokį prašymą reikia rašyti kiekvienais metais, niekas mūsų neinformavo.
„Niekas iš tikrųjų šiukšlių iš to angaro neveža, nes jų ir nėra. Mums pasiūlė rašyti prašymą dėl nulinio tarifo, ir savivaldybės kabinete atsisėdusi rašiau jį, moteris diktavo, ką rašyti, dar pridėjau pažymas iš energetikų ir vandens tiekėjų. Aiškiai atsimenu, akcentavau, kad mes jokios gamybos nevykdome, tik laikome techniką. Po šio prašymo jokio atsakymo negavau, pagalvojau, kad viskas susitvarkė, todėl nieko ir nebemokėjome. O kad tokį prašymą reikia rašyti kiekvienais metais, niekas mūsų neinformavo“, – dėstė Klaipėdos r. ūkininkė.
Dokumentų „Biblija“ – kiekvienuose namuose?
Kasmet Lietuvos gyventojams prisideda bent po vieną naują rūpestį. Kasmet reikia susiprasti deklaruoti pajamas, reguliariai pasidomėti, ar nesi skolingas „Sodrai“, ligonių kasoms, pasitikrinti, ar nepažeista vandens skaitiklių plomba, ir, žinoma, kas mėnesį pedantiškai mokėti mokesčius mažiausiai už penkias, o gal ir daugiau paslaugų. Reikia, pasirodo, dar ir komunalinių atliekų tvarkytojams kasmet neraginamam pranešti, kad savo nekilnojamame turte nevykdai jokios gamybinės veiklos, kitaip tau mokestį apskaičiuos pagal plotą ir net aiktelėsi, kokias sumas tai siekia.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba yra patvirtinusi komunalinės rinkliavos apskaičiavimo metodiką. Šioje metodikoje yra nuoroda į Vietinės rinkliavos nuostatus, o juose užsimenama apie atskiru tarybos sprendimu patvirtintas lengvatas. Apie nulinę rinkliavą, tiesa, gana aiškiai išdėstyta „Kratco“ interneto svetainėje, bet ir vėl – reikia susiprotėti ten „užsukti“.
Todėl susipratusiam, savo vertę žinančiam lietuviui pravartu namuose užvesti knygą, į kurią reikėtų segti ne tik valstybės mastu, bet ir savo gyvenamosios zonos valdžios parėdymus, reguliariai juos skaityti, svarbias vietas pasižymėti ir nepamiršti kasmet pasitikrinti, ar nesi kam skolingas. Pamenate, kaip istorijos vadovėliuose, o gal pasakose, rašydavo: „Karaliaus įsakymą pakabino ant miesto vartų, kad visi miestiečiai ir jo svečiai žinotų...“
O D.Žilinskienės istorijos vingiai rutuliosis rugpjūčio mėnesį – iki tada, moters prašymu, atidėtas šios bylos nagrinėjimas. Tada ir paaiškės, ar ūkininkė atmintį prarado, ar „Kratcas“ padaugino.
