Atlyginimai pastebimai stiebiasi ir regionuose: rekordas – Širvintose

Gyventojų draudžiamosios pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai ir įvertinus darbo užmokesčio indeksavimą, vidutiniškai padidėjo apie 15 proc. – 111 eurų popieriuje, arba 104 eurus į rankas.

„Darbo pajamų augimo tempas Lietuvoje išlieka nuoseklus ir dažniau pajamų padidėjimo atvejų rasime tarp mažiausias pajamas uždirbusių gyventojų, kurių darbo pajamų dydis tiesiogiai priklauso nuo MMA“, – teigė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Ji akcentuoja, kad mažesnes nei MMA pajamas šį rugsėjį uždirbo 9 proc. darbuotojų (100 tūkst. žmonių), kai 2017 metais, dar prieš įvedant socialinio draudimo įmokų „grindis“, jų dalis siekė 14 proc. Tai reiškia, kad šią kartelę per dvejus metus peržengė 50 tūkst. darbuotojų.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kristina Zitikytė

Augimas regionuose skirtingas

„Vis dėlto pastebime, kad skirtinguose šalies regionuose vidutinės gyventojų pajamos gali skirtis 30–40 proc. Pajamų augimo tempą bei dydį diktuoja didieji miestai, kurie lemia pokyčius ir žiedinėse savivaldybėse arčiau didžiųjų miestų, o periferiniuose regionuose gyventojų pajamos išlieka mažesnės“, – pristatydama „Sodros“ šių metų trečio ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalgą sakė K.Zitikytė.

Pastebime, kad skirtinguose šalies regionuose vidutinės gyventojų pajamos gali skirtis 30–40 proc., – teigė K.Zitikytė.

Pasak, „Sodros“ atstovės, iš 60 šalies savivaldybių pusė visų Lietuvos dirbančiųjų yra šešiose savivaldybėse – Vilniaus mieste ir rajone, (apie 22 proc. visų dirbančiųjų), Kauno mieste ir rajone, Klaipėdos mieste bei Šiaulių mieste. Ir būtent pajamų augimas čia labiausiai lemia šalies darbo užmokesčio tendencijas.

Trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, didžiųjų savivaldybių lyderiais pagal pajamų augimą tapo Kauno miestas ir rajonas, kur vidutinės darbo pajamos augo 10 proc., kai, palyginti, Vilniuje ir Vilniaus rajone augimas siekė 9 proc. Šiauliuose – 8 proc., o Klaipėdoje – 7 proc.

Kita vertus, pajamų augimo rekordininke tapo Širvintų rajono savivaldybė, kur pajamos augo 17 proc., o lėčiausiai – 7 proc. pajamos augo ne tik Klaipėdos mieste, bet ir Panevėžio miesto, Radviliškio, Pasvalio rajonų savivaldybėse.

Kalbėdama apie Širvintų rajono savivaldybę, K.Zitikytė sakė, kad augimas džiugina, tačiau skirtumas ir atsilikimas nuo bendro vidutinio atlyginimo Lietuvoje čia dar išlieka reikšmingas.

Be to, prie didesnio vidutinių pajamų augimo rajonuose prisidėjo MMA didinimas nuo 516 eurų iki 555 eurų.

Atlyginimų lyderis išlieka Vilnius

Tačiau iš didžiųjų savivaldybių Vilniaus miestas ir toliau išlieka vidutinių draudžiamųjų pajamų lyderis. Čia vidutinės pajamos siekia 1 490 eurų, kai, palyginti, Kauno mieste ir rajone maždaug 1 250 eurų, Klaipėdoje – 1 180 eurų, o Šiauliuose – 1 000 eurų.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kristina Zitikytė

Dar didesni pajamų skirtumai tarp sostinės ir periferinių regionų. Šalčininkų, Skuodo, Vilkaviškio, Kelmės, Pagėgių, Kalvarijos savivaldybėse vidutinės darbo pajamos svyruoja apie 900 eurų ir yra kone 40 proc. mažesnės nei Vilniuje.

„Didžiosios savivaldybės, kuriose yra daugiausiai dirbančiųjų, diktuoja pajamų augimo tempą šalyje ir nors matome, kad sparčiausiai pajamos augo ne didžiuose miestuose – Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys augimo tempu netgi atsiliko – vis dėl to pajamų skirtumai regionuose išlieka dideli ir mažėja per lėtai“, – sako K.Zitikytė.

Kas penktas darbuotojas – vyresnis nei 55 metų

„Žvelgiant į gyventojų struktūrą, mes matome, kad mūsų visuomenė senėja (...) Tai yra iššūkis tiek darbdaviams, tiek dirbantiesiems“, – konferencijoje sakė K.Zitikytė.

Žvelgiant į gyventojų struktūrą, mes matome, kad mūsų visuomenė senėja, – konferencijoje sakė K. Zitikytė.

Ji teigė, kad aktyviausi darbo rinkoje yra 34–44 m. žmonės. Jų yra apie 70 proc. visų dirbančiųjų.

123rf.com nuotr./Senjorė

„Sodros“ trečiojo šių metų ketvirčio darbo pajamų apžvalga atskleidė, jog 55–64 metų darbuotojų darbo pajamų augimo tempas siekė 9 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai ir beveik atitiko vidutinį pajamų augimą šalyje.

Vis dėlto jų vidutinės draudžiamosios pajamos, siekiančios 1144 eurus, yra 10 proc. mažesnės nei šalies vidurkis (1277 eurai) ir žymiai atsilieka nuo 35–44 metų amžiaus darbuotojų vidutinių pajamų, kurios siekia 1482 eurus.

„55–64 metų darbuotojų užimtumas – 57 proc. – yra gerokai mažesnis, nei jaunesnių darbuotojų“, – pastebi „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja.

Kur kas dažniau vyresnių darbuotojų sutiksime tarp nekvalifikuotų darbininkų, valytojų, namų tvarkytojų, autobusų vairuotojų, mokytojų, kur jų dalis siekia iki 50 proc. Tačiau vyresni darbuotojai nesudaro nė 5 proc. tokių profesijų, kaip padavėjai, IT specialistai, programų kūrėjai, žmogiškųjų resursų, finansų specialistai.

Kalbant apie iššūkius, pastebima, kad vyresnio amžiaus dirbantieji ilgiau serga ir ilgiau ieško darbo (vidutiniškai apie 5–6 mėnesius).