Atnaujintame biudžeto projekte – ženklus deficito augimas: numatoma, kad sieks 4,9 proc.

Iš viso biudžeto pajamos su Europos Sąjungos lėšomis sieks 15,1 mlrd. eurų, o išlaidos sudarys 17,4 mlrd. eurų.

„Pirminiame biudžeto projekte, kurį rengėme praėjusiais metais ir kuris yra patvirtintas, buvo numatyta, kad biudžeto deficitas bus 3,3 proc. nuo BVP. Atnaujinus ir įtraukus visas papildomas išlaidas, numatoma, kad biudžeto deficitas šiemet galėtų būti 4,9 proc.“, – sakė G.Skaistė.

Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2022 m. galėtų būti 43,3 proc. nuo BVP.

Finansų ministrė akcentavo, kad biudžeto tikslinimas susijęs su pasikeitusia ekonomine situacija, kurią lėmė Rusijos invazija į Ukrainą.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Pinigai

„Vyriausybė teikia patikslintą biudžeto projektą, kuris keičiamas dėl infliacijos pasekmių švelninimo paketo, taip pat dėl numatyto finansavimo Ukrainos karo pabėgėliams ir dėl numatomo papildomo finansavimo kritinei svarbiai infrastruktūrai finansuoti, įvedus tarptautines sankcijas ir pasikeitus ekonominei situacijai“, – vardijo G.Skaistė.

Pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atnaujintame biudžeto projekte didinamos 440,9 mln. eurų, pelno mokesčio – 172,3 mln. eurų, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – 119,7 mln. eurų, materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos didinamos 52,8 mln. eurų.

Loterijų ir lošimų mokesčio pajamos didinamos 2 mln. eurų, o pajamos iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų – 1,9 mln. eurų.

Taip pat auga ir savivaldybių pajamos – jos patobulintame biudžete didėja 90,1 mln. eurų.

Atnaujinto biudžeto projektas trečiadienį, balandžio 13 d., bus teikiamas Vyriausybei, o Seime jį planuojama pateikti ketvirtadienį, balandžio 14 dieną.

Kokios yra papildomos išlaidos?

2,26 mlrd. eurų vertės antiinfliaciniame pakete numatyta, kad neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) augs iki 540 eurų, taip pat numatytas pensijų, vaiko pinigų didėjimas, o elektros ir dujų kainų augimas bus mažesnis nei turėtų.

Humanitarei pagalbai nuo Rusijos karo bėgantiems ukrainiečiams iš viso siūloma skirti 370 mln. eurų, iš jų išmokoms vaikams, socialinėms pašalpoms, vienkartinėms įsikūrimo išmokoms, kompensacijoms, maisto paketams, kortelėms numatyti 292 mln. eurų, ukrainiečių vaikų ir studentų švietimui – 46 mln. eurų.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Medykos sienos kirtimo punktas

Karo pabėgėlių sveikatos priežiūrai ir vakcinoms, žmonių perkėlimui numatyta 17 mln. eurų, o savivaldybėms ukrainiečių priėmimui – 15 mln. eurų.

Tikslinamame 2022 m. valstybės biudžeto projekte numatomos papildomos lėšos Lietuvos kritinės infrastruktūros išlaikymui ir saugumui – didelė dalis iš jų bus skirta „Lietuvos geležinkeliams“.

„Situacija susijusi su tarptautinių sankcijų taikymu ir poveikiu mūsų ekonominei situacijai, akivaizdu, kad pirmiausia – su geležinkelių infrastruktūra. Kadangi „Lietuvos geležinkelių“ pajamos tikrai gerokai krenta dėl pritaikytų sankcijų ir negalėjimo gabenti tam tikrų prekių iš Rusijos ir Baltarusijos, įmonei reikalinga parama infrastruktūros išlaikymui“, – išlaidas aiškino G.Skaistė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Lietuvos geležinkeliai“

Geležinkelių elektrifikavimo projektų bendram finansavimui numatoma skirti 72 mln. eurų, kitai geležinkelių infrastruktūrai palaikyti – 83 mln. eurų, NATO viršūnių susitikimo 2023 metais Lietuvoje infrastruktūrai (patikros įrangai, stebėjimo kameroms, kompiuterinei ir kitai įrangai, transporto priemonėms) planuojami 1,4 mln. eurų, o tarptautinių sankcijų įgyvendinimui pagal Lietuvai priskirtas veiklos sritis – 1,9 mln. eurų. Jie skiriami Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

Paklausus, iš kokių lėšų bus finansuojamos pristatytos išlaidos, G.Skaistė paminėjo galimybę skolintis.

„Valstybės biudžeto pajamų projekcijos yra atnaujintos ir pajamos yra didinamos virš 700 mln. eurų, atnaujinamos ir „Sodros“ biudžeto pajamos. Taip pat numatoma galimybė skolintis, nes tų lėšų, kurios yra nurodomos kaip papildomai gautinos, vis tiek nepakanka“, – aiškino G.Skaistė.

Ji neatmetė, kad biudžetas per metus dar galėtų būti atnaujintas, jei „situacija keistųsi iš esmės.

„Šiandien turint tuos duomenis, kuriuos turime ir pagal tas projekcijas, kuriomis remiantis buvo formuojamas ekonominės raidos scenarijus, matome, kad šių priemonių užtenka. Bet jei situacija keistųsi iš esmės, tikėtina, kad valstybės biudžetas galėtų būti koreguojamas per metus“, – nurodė finansų ministrė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Biudžetas

Dujų ir elektros kainos neaugs taip smarkiai, kaip turėtų

G.Skaistė priminė, kad infliacijos pasekmių švelninimo pakete didelis dėmesys skiriamas energijos kainų kompensavimui.

„Remiantis dabartinėmis prielaidomis ir matomomis kainomis rinkose, jei Vyriausybė nesiimtų sprendimų, dujų ir elektros kainos buitiniams vartotojams augtų 2–2,5 karto“, – nurodė G.Skaistė.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Gintarė Skaistė

Matydama tokį augimą, Vyriausybė siūlo kompensuoti dalį kainos, kad jos augtų apie 40 proc. Likusį skirtumą kompensuos valstybė.

„Tos lėšos, kurios buvo įvardytos pakete, dalis jų turi atsidurti valstybės biudžeto projekte. Pirmiausia, dujų ir elektros kainų dalies finansavimui skiriama 570 mln. eurų, senatvės pensijų didinimui 5 proc. numatyta 67,7 mln. eurų, didesnėms išmokoms ir šildymo kompensacijoms – 30,4 mln. eurų. Planas, kad visos išmokos, kurios nustatomos su Vyriausybės nustatomais dydžiais, didėtų ne mažiau kaip 15 proc.“, – akcentavo G.Skaistė.

Neapmokestinamasis pajamų dydis augs nuo 460 iki 540 eurų, tam numatoma skirti 103 mln. eurų.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Pinigai

Šis sprendimas reikš papildomą 16 eurų pajamų didėjimą minimalų mėnesinį atlygį uždirbantiems žmonėms. Bendras pajamų didėjimas, lyginti su praėjusiais metais, sieks 28 eurus, nes NPD per kiek daugiau nei metus bus padidėjęs 35 proc., jei Seimas pritars Vyriausybės siūlymams.

Biudžeto tikslinimo projekte senatvės pensijų didinimui 5 proc. numatoma 67,7 mln. eurų, kurie vidutiniškai reikštų 24 eurų pajamų didėjimą kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems senjorams. Atitinkamai dėl anksčiau priimtų ir šiame biudžeto pakeitime numatytų sprendimų, lyginti su 2021 m. sausiu, pensijos vidutiniškai paaugtų 69 eurais.