Rūmus administruojančio Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) vadovo pavaduotoja Gintautė Žemaitytė BNS teigė, kad šiuo metu vyksta įsikūrimo darbai, o vasario pabaigoje prasidės pirmosios ekskursijos.
„Pradedame įsikurti rūmuose (...). Balandį atidarome, o nuo vasario antros pusės bus ekskursijos registruotos. Pavasarį turėtų įsikurti pilnai“, – BNS sakė G. Žemaitytė.
Atnaujintose Sapiegų rūmų erdvėse įsikurs parodų ir renginių salės, terasos, veiks kavinė.
Praėjusių metų rudenį rūmų fasadas atgavo pirmykštę išvaizdą – atskleistas puošnus baroko dekoras, kadaise nenusileidęs Europos karalių rūmams. Šie ir vidaus darbai kainavo beveik 12 mln. eurų, juos atliko bendrovės „Ekstra statyba“ ir „Virmalda“.
„Viską laiku suspėjo, padarė, buvo įtampų, bet mes tikrai patenkinti. Dabar jau viskas baigta, jie mums viską atidavė, du fasadai sutvarkyti“, – teigė G. Žemaitytė.
Sutvarkyti į valstybės saugomų nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įtraukto pastato pietinis ir vakarinis fasadai, matomi iš parko ir L. Sapiegos gatvių.
Siekiant atkurti unikalų rūmų fasado puošnumą buvo atlikti specialūs architektūriniai, cheminiai ir kiti tyrimai, o tvarkant išlikusį barokinį dekorą ir lipdybą pasitelkti restauratoriai.
Rūmus XVII amžiaus pabaigoje pagal Giovannio Battistos Fredianio (Džiovanio Batistos Fredijano) projektą statė Lietuvos didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega.
G. Žemaitytė anksčiau BNS sakė, jog didikas rūmus perstatė pagal naujausias baroko tendencijas, siekiant konkuruoti su karaliumi, nes pats galėjo turėti planų tapti Lietuvos–Lenkijos valdovu, o rūmai turėjo parodyti jo statusą.
Sapiegoms rūmai tarnavo kaip užmiesčio rezidencija, statant ją šeimininkas, kaip ir kiti to meto Europos lyderiai, lygiavosi į Versalio rūmus – Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV išpuoselėtą rezidenciją šalia Paryžiaus.
Rūmai tikriesiems šeimininkams priklausė apie tris dešimtmečius, vėliau perėjo į carinės Rusijos kariuomenės rankas ir nuo to laiko jų grožis ėmė nykti, kuris tarpukario, sovietmečio ir jau nepriklausomoje Lietuvoje keičiantis savininkams ir paskirčiai nebuvo atkurtas.
Valstybės saugomą kompleksą, be Sapiegų rūmų, taip pat sudaro trinitorių vienuolynas ir buvusi ligoninė, tačiau jie, anot G. Žemaitytės, priklauso kitiems savininkams.
