Pasak dienraščio, yra du variantai, kaip valstybė galėtų pasistatyti naują atominę elektrinę su minimaliu finansiniu įnašu. Vienas – garantuoti investuotojui didelę elektros supirkimo kainą, kitas – skolintis pinigų.
Kitų šalių patirtis rodo, kad investuotojas reikalaus elektros vartojimo garantijų, pavyzdžiui, pirkti elektrą už nustatytą kainą 20 ar daugiau metų.
„Europos Sąjunga draudžia valstybėms narėms ilgam įsipareigoti pirkti elektrą nustatyta kaina iš vieno gamintojo. O Lietuva, neturėdama savo įnašo, kitos galimybės ir neturi“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino akademikas Jurgis Vilemas.
Lietuvoje vidutinė nustatyta elektros kaina rinkoje siekia 15 centų už kWh. Kokią elektros pirkimo kainą galėtų pasiūlyti mūsų šalis, kol kas neaišku.
Kitas galimas scenarijus – būsimo statytojo paskola Lietuvai. Tačiau žinant dabartinius šalies finansinius įsipareigojimus, tai irgi neatrodo reali išeitis.
Būsimos Visagino atominės elektrinės projekto vadovas Šarūnas Vasiliauskas skaičiuoja, kad vienas reaktorius kainuos apie 3–5 mlrd. eurų (10–17 mlrd. litų). Naujasis investuotojas neva finansuotų 70 proc. elektrinės kainos, likusią dalį padengtų projekte dalyvausiančios Lietuva, Latvija ir Estija.
„Lietuva nepajėgtų finansuoti nei 30, nei 20, nei 10 proc. elektrinės statybų kainos. Mūsų šalies biudžetui tai būtų pernelyg didelė našta“, – įsitikinęs akademikas J.Vilemas.
Šiuo metu yra penki potencialūs strateginiai investuotojai į naują atominę jėgainę, tačiau iš jų liks tik tie pretendentai, kurie pateiks įpareigojančius pasiūlymus.
