Jei Lietuva nori tapti energetiškai nepriklausoma nuo Rusijos, viena svarbiausių investicijų, premjero ir jo bendražygių teigimu, yra naujoji Visagino atominė elektrinė (VAE). Ji Lietuvai galėtų kainuoti nuo 3,5 iki 6 mlrd. Lt (skaičiuojant, kad VAE kaina sieks 10,3–17,5 mlrd. Lt, o Lietuvai pagal įstatymus turėtų priklausyti 34 proc. VAE akcijų, likusią dalį finansuos strateginis partneris „Hitachi“ bei regioniniai partneriai – Latvija, Estija ir galbūt Lenkija).
Akivaizdu, kad kelių atliekamų milijardų Lietuva neturi. Kur jų galima rasti?
Valstybės išpardavimas
Lietuvos ambicija turėti AE neturint tam savo lėšų neabejotinai vers skolintis. Tiesa, VAE projekto ekonomiškumui ir atsiperkamumui įrodyti vien valdančiųjų garbės žodžio nepakaks.
„SEB Enskilda Lietuva“ vadovo Žyginto Mačėno teigimu, valdžiai teks gerokai pasukti galvą, kaip gauti projektui reikalingus milijardus, kurių šalis dabar neturi.
„Netgi butą perkant šimtu procentų niekas nebeskolina. Baigėsi tie laikai, – savaitraščiui „15min“ sakė Ž.Mačėnas. – Investiciniai projektai yra kombinacija skolintų ir nuosavų pinigų. Valstybei reikia įdėti arba kažkokį turtą, arba pinigus, arba kombinaciją. Sakykime, valstybė turi pinigų kur nors biudžete, kuriuos turi įdėti. Bet pinigų valstybė, mano galva, neturi.“
„Jeigu ką nors nori pirkti, bet neturi pinigų, reikia žiūrėti, ar turi ką parduoti, kad pinigų gautum. Privatizacija, valstybinių įmonių dalinis ar visiškas pardavimas galėtų būti išeitis“, – mano Ž.Mačėnas.
Dalį VAE statyboms reikalingų lėšų Lietuva galėtų gauti pardavusi kurią nors valstybės energetikos įmonę ar bent jau dalį jos, pasilikdama kontrolinį akcijų paketą. „Jeigu ką nors nori pirkti, bet neturi pinigų, reikia žiūrėti, ar turi ką parduoti, kad pinigų gautum. Privatizacija, valstybinių įmonių dalinis ar visiškas pardavimas galėtų būti išeitis“, – mano Ž.Mačėnas.
Anksčiau „SEB Enskilda Lietuva“ vadovas yra užsiminęs apie galimybę parduoti Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorių LESTO.
Tik nežinia, ar Vyriausybė ryžtųsi parduoti visą energetikos įmonę. O parduodant tik dalį akcijų biudžetas pasipildytų nežymiai. Lietuvos laisvosios rinkos institutas pernai skaičiavo, kad Lietuva, pardavusi iki 30 proc. LESTO, „Lietuvos energijos“, „Klaipėdos naftos“ ir „Litgrid“ akcijų, gautų tik apie 600 mln. Lt.
Belsimės į bankų duris
Finansų analitikai abejoja, kad elektrinei statyti reikalingas lėšas Lietuva galėtų pasiskolinti rinkose.
„Aš, turbūt kaip ir visi kiti, nesu matęs atominės elektrinės verslo plano. Jis turbūt laikomas po devyniais užraktais. Bet kuriuo atveju – ar kažkas pirktų obligacijas, ar šiaip skolintų, – tai norėtų matyti, kad tie pinigai sugrįš“, – kalbėjo Ž.Mačėnas.
Banko „Nordea“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, skolintis rinkose būtų nelogiška, nes skolinimasis kainuotų gerokai brangiau nei prašant bankų ar kitų finansų institucijų pagalbos.
„Lietuva, nors ir turi tokį patį kredito reitingą kaip ir kokia nors kita Vakarų valstybė, skolindamasi moka brangiau. Mumis mažiau pasitiki, nes turi apie mus mažiau informacijos. Nepasitikėjimas sumažėtų, jei skolintumėmės iš tų, kurie gali gerai susipažinti su projektu. Tai galėtų būti tiek Japonijos finansinės institucijos, tiek Lietuvos“, – „15min“ sakė Ž.Mauricas.
VAE generalinis direktorius Rimantas Vaitkus atremia, kad galimybių nebrangiai pasiskolinti yra. Anot jo, Japonijos ir JAV kompanijos dalyvavimas projekte suteikia Lietuvai galimybę naudotis šių valstybių remiamomis programomis.
„Turint strateginiu investuotoju ir kartu technologijos tiekėju tokią korporaciją kaip „Hitachi“ ir „Hitachi GE Nuclear Energy“ yra galimybės naudotis didžiųjų valstybių remiamomis kredito agentūromis – „Japan Bank of International Cooperation“, „Nippon Export and Investment Insurance“, „Export-Import Bank of the United States“, – „15min“ sakė R.Vaitkus ir pabrėžė, kad tokios eksporto kredito agentūros turi galimybes finansuoti didelio masto projektus itin ilgam laikui ir dažnai palankesnėmis sąlygomis nei komerciniai bankai.
BFL nuotr./Rimantas Vaitkus |
Kokią dalį statyboms reikalingos sumos Lietuva turės įnešti skolindamasi, dar nėra aišku.
„Šiandien kalbėti apie konkrečias finansavimo sąlygas dar yra anksti. Bet mes vertinimus, be abejo, darome, ir visokius modelius nagrinėjame. Mūsų įmonių grupė yra finansiškai pajėgi padengti dalį finansavimo ir mes, kiek įmanoma, naudosimės ir savo lėšomis“, – kalbėjo VAE direktorius.
Pagrindinės sąlygos strateginiam investuotojui ir Lietuvos įsipareigojimai paaiškės tuomet, kai koncesijos sutartis bus atiduota Seimui. Tai turėtų įvykti per pavasario sesiją.
Ž.Mačėno teigimu, tikriausiai Lietuvai reikalingus milijardus skolins ne viena finansų institucija, o jų sindikatas (įmonių grupė).
„Apie tai, kad skolintų Lietuvos komercinis bankas, pamirškite. Sprendimai dėl kelių dešimčių ar šimtų milijonų litų paskolų yra priimami jau ne Vilniuje. Lietuvoje veikiantys Skandinavijos bankai yra pajėgūs skolinti, bet tokio tipo projektams labai retai skolina vienas bankas. Gal japonai ir savo banką atsives“, – svarstė „SEB Enskilda Lietuva“ vadovas.
Jis tikisi, kad projekto rengėjai sugebės įtikinti skolintojus, kad VAE iš tikrųjų yra ekonomine logika pagrįstas projektas. „Yra tokių projektų, kuriems iš viso niekas neskolina. Sako, jeigu jums tas projektas patinka, tai jūs už savo pinigus ir darykite. Labai noriu tikėti, kad VAE projektas yra gyvybingas ir jam skolins“, – kalbėjo analitikas.
Brangins elektrą?
Kokia bus naujos VAE gaminamos elektros kaina, ko gero, galima bus pasakyti tik tada, kai naujoji atominė elektrinė pradės veikti. Nepaisant to, atominės elektrinės projekto šalininkai jau dabar prognozuoja, kad 2020-aisiais, kai elektrinė jau stovės, elektra galėtų kainuoti apie 18 ct/kWh ir mažiau.
Bet ekspertai įsitikinę: jeigu elektra ir bus pigesnė, tai tik ateities kartoms. Tuo metu energetinės nepriklausomybės aušros belaukiantiems vartotojams elektra gali ir pabrangti. Ž.Maurico teigimu, pinigų VAE statyboms galima būtų gauti padidinus elektros tarifą.
„Tai galbūt optimaliausias variantas. Nors tai galbūt nėra socialiai teisinga – kodėl dabartiniai elektros vartotojai turėtų mokėti už elektrinę, kuria ateityje gal ir nesinaudos“, – kalbėjo ekonomistas.
Kelią VAE statyboms surinkti pinigų iš didesnių elektros energijos tarifų atvėrė parlamento priimtos ir prezidentės pasirašytos Elektros energetikos įstatymo pataisos, leidžiančios neberiboti energetikos įmonių pelnų.
Komentaras. Jurgis Vilemas, Energetikos ekonomikos asociacijos vadovas
BFL nuotr./Jurgis Vilemas |
„Mūsų mažos valstybės vienintelė išeitis yra pastatyti elektrinę už skolintus pinigus. Niekur nebuvo pasaulyje, kad trys valstybės ir dar vienas partneris iš kitos valstybės statytų atominę elektrinę. Kaip į tai reaguos bankai?
Europoje elektrinės šiuo metu statomos tik Suomijoje ir Prancūzijoje. Prancūzijos energetinė kompanija yra didžiulė valstybės kompanija. Jai net savo balanse nesudėtinga rasti lėšų vieno bloko statybai. O suomiai stato visai kitu principu – užsakovas yra didieji energijos vartotojai, susimetę į kooperatyvą, kuris sau stato elektrinę, kad po to iš jos pasiimtų elektros tiek, kiek reikės. Tai yra ne energetinė kompanija, o konsorciumas, sudarytas iš labai daug energijos elektros vartojančių kompanijų – popieriaus pramonės, metalurgijos ir pan.
Daugiau niekur – nei Amerikoje, nei Anglijoje – tokių statybų, kur kompanijos yra nedidelės, niekas nepradeda, nes bankai nelabai noriai skolina pinigus. Dabar jei energetinė kompanija pareiškia, kad statys atominę elektrinę ir ima artėti prie sutarčių pasirašymų, tai reitingų agentūros tos kompanijos reitingą iš karto stipriai numuša žemyn. Tai reiškia, kad ta kompanija jau nebegalės pasiskolinti pinigų pagal savo seną reitingą, reikės didesnius procentus mokėti. Bankai žiūri į tai kaip į labai rizikingą verslą ir bijo skolinti.