Geriausiai gyvena didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai, blogiausia situacija tose savivaldybėse, kur daugiausia kaimiškų vietovių, gyvena vyriausi žmonės. „Kai kurie skirtumai didėja pernelyg sparčiai. Tačiau kai kurie rodikliai, tokie kaip emigrantų grįžimas į Lietuvą, nuteikia optimistiškai“, – teigė O.Bložienė.
Ekonominis atsigavimas pirmiausia pasiekia didžiąsias savivaldybes. Todėl ir darbo užmokestis visų pirma auga didžiuosiuose miestuose.
Vidutinis darbo užmokestis, palyginus 2012 m. ir 2011 m. III ketvirčius, Lietuvoje išaugo 2,4 proc. Labiausiai vidutinis atlyginimas augo Panevėžio r. (6,6 proc.), Kauno r. (5,2 proc.) ir Kretingos r. (5,1 proc.). Tačiau net 15 savivaldybių vidutinis darbo užmokestis smuko, o 45 savivaldybėse – augo.
Daugiausia uždirba vilniečiai
Didžiausią vidutinį užmokestį – 1931 Lt į rankas – gavo vilniečiai. Mažiausiai – 1200 Lt – gauna visiškai šalia sostinės esančio Šalčininkų rajono gyventojai. Šie skaičiai per metus nepasikeitė.
 |
| Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Odeta Bložienė |
Anot O.Bložienės, didžiausi vidutiniai užmokesčiai mokami miestuose, kur gyvena daugiausia aukštos kvalifikacijos darbuotojų – Vilniuje, Klaipėdoje. Taip pat ten, kur įsikūrę visos šalies ūkiui reikšmingi objektai – Visagine, Mažeikiuose, Jonavoje, Elektrėnuose.
Nedarbas pernai šiek tiek didėjo. Darbo biržoje užsiregistravusiųjų buvo daugiau, anot O.Bložienės, dėl to, kad grįžę emigrantai neieško darbo, bet dėl socialinių garantijų registruojasi Darbo biržoje. Taip pat šis skaičius augo dėl pasikeitusių verslo liudijimų išdavimo sąlygų.
Verslo liudijimų 2012 m. išduota 7 proc. mažiau. Labiausiai šis skaičius mažėjo Vilniuje ir Kaune, o daugėjo – Neringoje, Rietave. Versliausios išlieka Palanga ir Neringa. Mažiausiai verslo liudijimų išduodama tose savivaldybėse, kur daugiausia yra kaimiškos vietovės – Pakruojo, Kaišiadorių, Radviliškio, Pagėgių rajonų savivaldybėse.
Lietuva sensta
Gyventojų skaičius Lietuvoje per metus sumažėjo beveik 2 proc. Tačiau per 12 metų sumažėjimas yra net 15 proc. Kai kuriose savivaldybėse jis dar didesnis, tarkim, Visagine gyventojų sumažėjo net trečdaliu, tam įtakos turėjo atominės elektrinės uždarymas.
Labiausiai gyventojų skaičius pernai mažėjo savivaldybėse, kuriose fiksuojama didžiausia emigracija ir daugiau miršta nei gimsta – Šilutės, Pakruojo, Joniškio, Alytaus rajonuose ir jau minėtame Visagine.
Anot O.Bložienės, gyventojų amžius parodo šalies konkurencingumą, gebėjimą pritraukti daugiau investicijų į vieną ar kitą regioną. Mūsų šalis sensta: per metus Lietuva paseno apie pusmetį ir vidutinis amžius dabar siekia apie 41 m. Atjaunėjo tik Neringos savivaldybė – net šešeriais metais. Vyriausia visuomenė gyvena Rytų ir Pietų Lietuvoje, jauniausia – Žemaitijoje ir didžiuosiuose miestuose.
Daugėja grįžtančių lietuvių
Vienas iš džiuginančių dalykų yra tas, kad 2012 metais mažėjo emigracijos tempai. Tai pastebėta jau 2011 metais, kai palyginti su 2010 metais emigravo trečdaliu mažiau žmonių.
Tuo tarpu imigracijos tempai sparčiai didėja – atvykstančiųjų į Lietuvą padaugėjo dvigubai. Šie rodikliai gerėja ir greičiausiai, anot O.Bložienės, grįžta lietuviai, nes vargu, ar užsieniečiai skuba apsigyventi nuo didžiųjų miestų nutolusiose savivaldybėse
„Nėra galimybės atskirti kitų šalių piliečių ir grįžtančių tėvynainių, tačiau faktas, kad sutampa savivaldybės, iš kurių daugiausia išvykstama ir į kurias daugiausia „imigruojama“, leidžia daryti prielaidą, jog tai grįžtantys lietuviai. Be to, svetimšaliai, ko gero, rinktųsi pirmiausia šalies didmiesčius ar bent mažiau kaimiškas vietoves nei Akmenės, Šilutės ar Mažeikių rajonų savivaldybės. Tai savivaldybės, kuriose tūkstančiui gyventojų tenka daugiausia imigrantų“, – sakė O.Bložienė.
Paramos daugiau reikia dėl šilumos kainų
Svetimšaliai, ko gero, rinktųsi pirmiausia šalies didmiesčius ar bent mažiau kaimiškas vietoves nei Akmenės, Šilutės ar Mažeikių rajonų savivaldybės. Tai savivaldybės, kuriose tūkstančiui gyventojų tenka daugiausia imigrantų, – sakė O.Bložienė.
Būsto išlaidų kompensacijoms skirta suma per metus augo, tačiau 2012 m. pirmą kartą nuo 2005 m. suma, tenkanti vienam paramos gavėjui, sumažėjo beveik 7 proc.
Išaugusias skiriamos paramos sumas lėmė didesnės būsto šildymo sąskaitos. Be to pradėta kitaip skaičiuoti kompensacijas už būsto išlaidas. Bet per metus Lietuvoje sumažėjo šeimų, kurių vaikams reikia nemokamo maitinimo.
Daugiausia pašalpų tenka išmokėti Joniškio, Kėdainių ir Akmenės rajonų gyventojams.
Tiesa, šiluma kai kur pigo. Šilumos tarifai sumažėjo 22 savivaldybėse, labiausiai – Šiaulių regione, Marijampolėje, Plungėje, Alytuje, o šilumos energija brango Anykščiuose, Neringoje, Trakuose. Pigiausiai už šilumos energiją moka molėtiškiai ir širvintiškiai.
Už karštą ir šaltą vandenį daugiausia tenka mokėti taip pat Neringos gyventojams, prie jų prisideda ir Pakruojo, Prienų, Šiaulių rajonas.
Pradelsti mokėjimai visoje Lietuvoje yra didesni negu vidutinis darbo užmokestis. Mažiausiai įsiskolinę Birštono, Visagino, Jurbarko ir Mažeikių gyventojai. Didžiausios sumos susikaupė Palangoje, Neringoje, Klaipėdoje, Druskininkuose, Kretingoje.
Regionai, anot O.Bložienės, atsiduria užburtame atskirties rate – ten, kur mažai ūkio subjektų, yra nedidelis vidutinis darbo užmokestis, ten daugiausia pradelstų mokėjimų, didesnis socialinės paramos poreikis. Todėl šiuose regionuose auga emigracija, darbo jėga darosi dar mažiau konkurencinga, mažėja investicijų srautas.
