Socialinė apsaugos ir darbo ministerija (SADM) bei Finansų ministerija pateikė paaiškinimus į daugiausia neaiškumų keliančius mokesčių ir pensijų reformų klausimus, kurie kilo buhalteriams, darbuotojų atstovams.
Norint reformų metu keičiamus įstatymus Seime patvirtinti dar pavasarį ypatingos skubos tvarka, dils balsavimo mygtukai – keičiami bent 29 įstatymai.
Siūlomi įstatymų pakeitimai paveiktų visus – ir darbuotojus, ir darbdavius, ir besiverčiančius savarankiškai. Žadama, kad atlyginimai bus didesni, pensijų kaupimas pertvarkytas, tačiau neišvengiamai kils vienkartinių sukrėtimų – masinis sutarčių perrašymas, tam reikės darbuotojų sutikimų, kiekvienas tarifų keitimas sukelia galvos skausmą įmonių finansininkams.
15min jau rašė, kad pristatydama reformą Vyriausybė daug ką nutylėjo: realiuose dokumentuose atsiranda siūlymų naikinti dalį verslo liudijimų, įtvirtinti valstybinį pensijų anuitetų tiekėją, keičiamos lengvatos pelno nesiekiančioms įmonėms ir kt. Būta norų didinti ir individualios veiklos apmokestinimą, tačiau dabar to atsisakyta.
Nors mokesčių ir pensijų reformą siekiama Seime apsvarstyti dar pavasarį, galutiniai atsakymai apie atlyginimus paaiškės tik rudenį, kai bus dėliojamas „Sodros“ biudžetas ir įmokų tarifai. Seime siūlomi įstatymų pakeitimai taip pat gali būti koreguojami.
15min nuolat atnaujina ir skaičiuoklę – kaip keisis atlyginimai dėl mokesčių reformos:
Pateikiame neredaguotus institucijų atsakymus į aktualiausius reformos klausimus.
– Reformos įstatymų projektuose pasigendama socialinio draudimo įmokų tarifų dirbantiesiems – kodėl jie neteikiami su visu įstatymų paketu?
SADM: Socialinio draudimo įmokų tarifai bus tvirtinami su „Sodros“ biudžetu. Vyriausybė projektus Seimui turi pateikti iki spalio 17 d.
– Kada „Sodros“ tarifai bus nustatyti? Ar žadėtas 18,5 proc. tarifas bus išlaikytas? Keleriems metams jis bus nustatytas?
SADM: Įmokų tarifai tvirtinami kiekvienais metais atsižvelgiant į prognozuojamus pajamų surinkimus ir numatomas išlaidas. Šiuo metu planuojama rudenį tvirtinti 18,5 proc. tarifą 2019 metams. Paprastai tarifai kasmet nekeičiami, išskyrus atvejus, kai susiklosto ypatingos aplinkybės.
– Ar 18,5 proc. tarifas apima visus dirbančiojo socialinio draudimo mokesčius įskaitant privalomą sveikatos draudimą (PSD)?
SADM: Taip. Šis tarifas apima dirbančiojo socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas.
– Kodėl Seimui bus teikiama nepilna reforma? Asociacijos baiminasi, kad atlyginimai į rankas galiausiai gali likti ir mažesni.
SADM: Socialinio draudimo tarifai negali būti tvirtinami atskirai nuo „Sodros“ biudžeto projekto. Tačiau tarifai bus nurodyti aiškinamajame rašte, kuris pridedamas prie pensijų kaupimo pertvarkos teisės aktų projektų.
Kalbant apie darbo užmokestį, kuris turi būti perskaičiuotas konsoliduojant darbuotojo ir darbdavio įmokas, įstatymų pakeitimais numatyta sankcija tiems darbdaviams, kurie neperskaičiuos ar netinkamai perskaičiuos darbo užmokestį.
– Buhalteriai nesupranta, ar reikės, ar nereikės persirašyti visas darbo sutartis atlyginimus didinant 28,9 proc. – kaip yra iš tiesų?
SADM: Darbo sutarties keitimas turės būti daromas, tačiau tam nereikės darbuotojo sutikimo, jis tik turės būti supažindinamas su pakeitimu.
– Kas laukia verslo liudijimų statybų, transporto priemonių remonto, vaikų priežiūros veikloms?
Finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė: Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisomis siūloma praplėsti iš pajamų atimamų gyventojo patirtų išlaidų sąrašą nustatant, kad tokiomis išlaidomis laikomos ir sumos, sumokėtos už pastatų (statinių), lengvųjų automobilių remonto, vaikų priežiūros paslaugas.
Tokiu būdu gyventojams būtų sudaryta paskata įsigyti oficialiai apskaitytas paslaugas srityse, kuriose pagal mokesčių administratoriaus duomenis identifikuojama didžiausia mokesčių neapskaitymo rizika.
Priėmus tokius pasiūlymus, atitinkamai bus siūloma šias paslaugas išbraukti iš sąrašo veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą. Tokiu būdu pajamų mokestis už pajamas, gautas teikiant minėtas paslaugas, būtų mokamas nuo realaus veiklos rezultato, t.y. pajamų ir patirtų išlaidų skirtumo.
– Ar pagal individualią veiklą dirbantieji socialinio draudimo įmokas turės mokėti nuo 50 proc. ar nuo 100 proc. apmokestinamųjų pajamų? Kodėl taip nuspręsta?
SADM: Individualia veikla užsiimantys asmenys socialinio draudimo įmokas mokės nuo 50 proc. pajamų. Apmokestinamoji bazė jiems nesikeičia.
– Ar neketinama peržiūrėti NT mokesčio ir pasiūlyti jo visuotinio – dabar du mažus NT objektus turintys gyventojai mokestį turėtų mokėti, o valdantys vieną brangų NT objektą mokesčio išvengtų.
D.Brasiūnaitė: Šiuo metu dėl taikomos lengvatos dalis fizinių asmenų nekomercinės paskirties turto yra atleista nuo nekilnojamojo turto mokesčio.
Pastebėtina, kad siūlomi pakeitimai NT mokesčio srityje yra susiję mokesčio bazės plėtra – galiojančios lengvatos siaurinimu, t.y. Vyriausybė pateikė siūlymus, kuriais siekiama apmokestinti antrąjį ir paskesnį gyvenamosios paskirties fizinių asmenų nekilnojamąjį turtą, o galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę toliau taikyti tik vienam didžiausios vertės gyvenamosios paskirties objektui ir kitam nekomercinės paskirties turtui.
Tokiu būdu savo esme siekiama sudaryti sąlygas neapmokestinti tik pagrindinio gyventojo valdomo NT objekto (ir jo priklausinių), kas, tikėtina, dažniausiu atveju būtų gyventojo gyvenamoji vieta. Pažymėtina, kad ir pagal tarptautinę praktiką gyvenamajai vietai yra taikomos vienokios ar kitokios lengvatos.
– Kiek žmonių, gaunančių itin mažas pensijas, gaus pensijų priemokas ir kiek tai galėtų kainuoti biudžetui?
SADM: Teisę gauti pensijos priemoką įgis apie 90 tūkst. asmenų, tam bus panaudota apie 20 mln. eurų per metus (vidutiniškai po 18,5 euro per mėnesį vienam asmeniui – 15min).
– Ar galite patvirtinti, kad įmokų į pensijų fondus tarifai bus „3+1,5“ proc.? Ar tuomet įstatymo projekte bus pakeista dabartinė „4+2“ proc. formuluotė?
SADM: Kadangi siūlomas mokesčių perkėlimas apdraustajam, tai visi tarifai, įskaitant ir pensijų kaupimo, bus perskaičiuoti taip, kad nominalu atitiktų dabar galiojančius. Taigi kaupimo formulė, kuri šiuo metu yra „2+2+2“ ir kuri paprastumo dėlei pervadinta į „4+2“, taip pat bus perskaičiuota ir atitinkamuose įstatymų projektuose taps „3+1,5“, kas iš esmės atitinka formulę „4+2“.
– Kaip vertinate pensijų fondų valdytojų išsakytą kritiką dėl pensijų reformos – esą ji nenaudinga gyventojams, paskatos per mažos.
SADM: Pirmiausia svarbu sutarti dėl II pensijų pakopos egzistavimo tikslo. Pagrindinis tikslas yra kuo daugiau sukaupti senatvei, tačiau kiekvienas asmuo kaupia individualiai. Jeigu kaupiama individualiai, sąmoningas asmuo iš dabartinio savo vartojimo turi atidėti dalį lėšų oriai senatvei.
Valstybės parama yra tik paskata kaupimui, bet ji negali pakeisti paties kaupiančiojo indėlio. Jeigu valstybės parama stipriai viršytų kaupiančiojo indėlį, kiltų klausimas, ar tai nėra viešųjų pinigų švaistymas. Būtų galima traktuoti, kad visi mokesčių mokėtojai remia kaupiančiuosius, kurie nusprendė užsitikrinti orią senatvę.
Pastebėtina, kad dabar kaupiantiems pagal formulę 2+2+2 situacija po reformos liktų identiška, tik neliktų 2 proc. pervedimų iš „Sodros“, bet tiek pat sumažėtų „Sodros“ įmoka.
Kaupiantiems tik „Sodros“ lėšomis po reformos tektų prisidėti 2 proc. nuo darbo pajamų, tačiau tokia ir yra privačiuose fonduose kaupiamos pensijos esmė – bent minimalus asmeninis indėlis. Nekaupiantiems, bet norintiems kaupti – situacija būtų analogiška: nuo darbo pajamų siūloma skirti 2 proc. (kitus 2 proc. kompensuoja sumažėjusi įmoka „Sodrai“).
Sutinkantiems kaupti daugiau, ketinama numatyto gyventojų mokesčio lengvatą. O jeigu prie kaupimo prisideda darbdavys – jis galėtų pretenduoti į pelno mokesčio lengvatą.
Taigi paskatų galima išvardinti net keturias:
-
„Sodros“ įmokos mažinimas 2 proc.;
-
Valstybės biudžeto parama 2 proc. nuo VDU;
-
GPM lengvata, jei asmuo kaupia daugiau nei siūloma;
-
Pelno mokesčio lengvata, jei prie asmens kaupimo prisideda darbdavys.
Dar svarbiau pabrėžti, kad po reformos dalyvavimas kaupime niekaip nemažintų „Sodros“ pensijos, kaip kad yra šiuo metu. Tai reiškia, kad kaupimas būtų tarsi priedas prie „Sodros“ pensijos, o ne dalinis jos pakaitalas.
– Kodėl staiga nuspręsta pasiūlyti vienintelį pensijų anuitetų tiekėją – „Sodrą“? Ar gyventojai norėdami negalėtų nukreipti savo sukauptų lėšų kitur?
SADM: Pensijų anuiteto tiekėju „Sodra“ siūloma siekiant pigesnių paslaugų gyventojams.
Perduodant šią paslaugą „Sodrai“ ji pigtų dėl masto ekonomijos, efektyvesnio rizikos valdymo, pelno maržos nebuvimo ir mažesnių pensijų anuitetų administravimo sąnaudų.
Be to, gyventojams perėjimas iš kaupimo į išmokų etapą būtų daug paprastesnis ir aiškesnis, o pensijų anuiteto mokėtojo pasiekiamumas – daug didesnis.
Šiuo metu rinkoje veikia 3 gyvybės draudimo įmonės, vykdančios pensijų anuitetų veiklą. Nuo sistemos veikimo pradžios yra sudaryta 481 pensijų anuiteto sutartis.
Siūlymai dėl įstatymų pakeitimų numato, kad privačios įmonės ir toliau vykdys įsipareigojimus pagal šias sutartis, bet naujos – nebus sudaromos.
– Ar matote sričių, kur neišvengiamai teks koreguoti pateiktus dokumentus pagal gautas pastabas? Kokių pokyčių reikėtų tikėtis?
SADM: Esminių nuostatų teisės aktų projektuose keisti nereikės.
– Gal galėtumėte nurodyti terminus: per kiek laiko Vyriausybėje bus įvertintos visos pastabos, kada įstatymų projektai bus pateikti Seimui, kada tikimasi įstatymų priėmimo?
D.Brasiūnaitė: Planuojama, kad projektai, įvertinus derinimo metu gautas pastabas ir apsvarsčius jas Vyriausybėje, Seimui būtų pateikti gegužės pabaigoje.
