Ekspertai sako, kad kylantys bankų pelno procentai, vadinamoji marža, atspindi ir padidėjusią riziką, ir sumažėjusį bankų norą ją prisiimti. Taigi jie nebenori rizikuoti, bet nori uždirbti. Ir kuo daugiau, nes tenka dengti didžiulius ankstesnės veiklos nuostolius. Sumažėjus išduodamų paskolų skaičiui ir sumoms, tirpsta bankų pelnas iš šių paslaugų, taigi jie brangina visas kitas savo paslaugas ir mokosi taupyti – uždaromi bankų skyriai, atleidžiami darbuotojai.
Anksčiau bankuose buvo žarstomi patarimai, kaip susitvarkyti asmeninius finansus papildomai pasiskolinus, investavus ar paprašius banko palengvinti finansinę naštą pakeičiant tam tikras kredito sutarties sąlygas. Šiandien už tokius patarimus jau ne tik prašoma susimokėti administracinius mokesčius. Pasinaudojant menkiausia proga, keičiama sutartis su klientu ir didinama banko marža: turima paskola pradedama traktuoti kaip nauja ir jai taikomos šiandieninės finansavimo sąlygos.
Mokius klientus daro nemokius
LŽ skaitytojas Justas pasakojo, į kokią sunkią finansinę padėtį dėl skyrybų jį įstūmė banko požiūris į klientą. Jauna šeima sutarė skirtis ir nusprendė, kad jų prieš trejus metus kartu paimtos būsto paskolos tolesni finansiniai įsipareigojimai ir įsigytas būstas atiteks moteriai. Tačiau, pasak Justo, atsitiko taip, kad ir po juridinių skyrybų jis su buvusia žmona liko būsto bendraturtis bei banko bendraskolis.
Kaip pasakojo pats vyriškis, jeigu jis būtų pasitraukęs iš bendros būsto paskolos sutarties, tuo pasinaudodamas bankas būtų pakeitęs kelerius metus turėtą būsto kredito sutartį ir dėl savo „apetito" moteriai beveik dvigubai padidinęs jos turimus finansinius įsipareigojimus. Bankininkai siekė iš klientės, patekusios į sunkią padėtį, gauti gerokai didesnę pelno dalį, t. y. maržą. Vyriškiui, priešingai nei bankui, pagailo buvusios žmonos, ir jie sutarė kuriam laikui būsto paskolos sutarties sąlygų nekeisti ir po skyrybų, nors tai abiem kelia problemų ir nepatogumų.
„Prieš trejus metus paimtos būsto paskolos sutartyje yra nustatyta 1 proc. banko marža, prie kurios taikant kintamąsias palūkanų normas eurais bendra įmoka bankui šiuo metu yra išties džiuginančiai nedidelė. Tokias sąlygas rinkomės, tuo dabar galima džiaugtis. Tačiau jeigu dabar būčiau pasitraukęs iš sutarties, bankas likusiai vienai skolininkei savo maržą būtų padidinęs dvigubai. Šiuo metu dvigubai padidėjusi įmoka bankui vien dėl jo „apetito" mokią klientę paverstų nemokia", – pasakojo moters žlugimo netrokštantis buvęs jos vyras. Jis sakė, kad bankas tokio gailesčio jo buvusiai žmonai neparodė, tad jis pats priėmė sprendimą palikti savo pavardę senoje kredito sutartyje su banku.
Kiekvienam skirtinga marža
Kaip LŽ dėstė Jūratė Gumuliauskienė, „Swedbank" Finansavimo departamento direktorė, būsto paskolų marža keičiama, jeigu paskolos pakeitimas susijęs su būtinybe bankui įsigyti papildomų finansavimo lėšų. Maržos keitimui įtakos gali turėti kliento kredito istorija, sutarties sąlygų vykdymas, paskolos užtikrinimo priemonių vertė ir likvidumas. „Visais atvejais paskolos palūkanų marža didinama įvertinus individualią kliento situaciją. Atsižvelgiant į ją, kliento rizikingumą ir keičiamas sąlygas, maržos didinimas gali būti skirtingas ir paprastai svyruoja apie 0,5–1 procentą. Dar daugiau marža gali būti didinama, jei keičiama paskolos valiuta, nes bankas turi vertinti dabartinę įsigyjamų lėšų kainą atitinkama valiuta. Taip pat ji didinama klientams, kurių skolinimosi istorija nėra gera ar kurie nevykdo kitų sutarties sąlygų", – dėstė departamento direktorė.
Paklausta, dėl kokių priežasčių bankas esamų paskolų sąlygų keitimą pradėjo traktuoti kaip naujas paskolas, pašnekovė teigė, kad klientui pageidaujant keisti sąlygas yra pasirašoma nauja paskolos sutartis, dėl to aptariamos naujos, pasikeitusios sąlygos.
„Naujos paskolos sutarties sąlygas lemia pasikeitusi pasaulio ir šalies ekonomikos padėtis, pasikeitusi pinigų kaina. Pinigų kainą lemia padidėjusios palūkanos už indėlius, išaugusi šalies rizika. Lietuvoje veikiantys bankai lėšas tarptautinėje rinkoje skolinasi taip pat brangiau", – vardijo ji.
Pasak J.Gumuliauskienės, peržiūrint vartojamųjų paskolų sutartis, atsižvelgiant į kliento situaciją, palūkanų norma gali būti didinama labai skirtingai – nuo 1 iki 5–7 procentinių punktų. „Marža būsto paskoloms šiuo metu yra nuo 2,7 proc., o vartojamųjų paskolų palūkanų norma prasideda nuo 11 proc.", – sakė J.Gumuliauskienė.
Justinas Murauskas, SEB banko Produktų plėtros departamento direktorius, LŽ informavo, kad SEB banko teikiamų būsto paskolų eurais palūkanos, įskaitant maržą, prasideda nuo 3,8 proc., litais – nuo 11,39 proc., o vartojamųjų kreditų litais palūkanos – nuo 15,4 proc., eurais – nuo 7,4 procento.
LŽ vakardienos skaičiavimais, pagal tai, kokiomis palūkanomis šalies komerciniai bankai yra pasirengę paskolinti pinigų būstui įsigyti, eurais bankų marža svyruoja nuo 2,49 iki 4,99 proc., litais – nuo 2,7 iki 5 procentų. Mažiausias būsto paskolų eurais palūkanas vakar taikė „Nordea bank Lietuva" (3,6 proc.), didžiausias – „Parex" bankas (6,097 proc.), litais būstui vakar mažiausiomis palūkanomis skolino „Swedbank" (11,33 proc.), didžiausiomis – „Parex" bankas (13,63 proc.).
Bankų sunkumai tenka klientams
Bankines ir finansines paslaugas teikiančios bendrovės „Buivydas ir partneriai" direktorius Artūras Buivydas LŽ patikino, kad bankai šiuo metu peržiūrėdami įvairias paskolų sutarčių sąlygas visais atvejais peržiūri ir palūkanas, savo maržą.
„Žinoma, jos yra didinamos. Nėra vienareikšmiško ir visais atvejais vieno atsakymo. Priežastys gali būti įvairios. Tai lemia padidėjusi skolininkų bendra rizika, t. y. jų grėsmė netekti darbo, dalies pajamų ar išmokų. Taip pat individuali kiekvieno konkretaus atvejo rizika, prie kurios vertinimo galima priskirti nuvertėjusį turtą. Jis dažnu atveju iki galo nepadengia paskolos. Kol klientas neprašo kokio nors pakeitimo sutartyje, turto vertės klausimas nėra akcentuojamas, todėl svarbu laiku bankui mokėti įmokas. Dar viena priežastis, kodėl didinama bankų marža, – brangstantys pinigai, nes bankai neturi pinigų šaltinių nei užsienyje, nei juo labiau Lietuvoje. Maržos didinimą galima sieti ir su banko patiriamais nuostoliais dėl didėjančių pradelsimų ir nemokių klientų. Tačiau tai sunku pateisinti, nes kuo kaltas geras ir mokus klientas! Taip bankų sunkumai perkeliami ant kitų, taip pat ir naujų klientų pečių", – dėstė A.Buivydas. Jo nuomone, nustatydami didesnes maržas bankai naudojasi galimybe išpešti visą pelną iš esamos situacijos.
A.Buivydas sutinka, kad bankų požiūriu marža yra teisinga, klientų – ne. „Marža – tai ne tik banko pelnas, bet ir atlygis už jo riziką. O kas ją objektyviai nustatys? Čia ir susidaro užburtas ratas, kuriame bankas visada teisesnis. Bet pagrindinis veiksnys, kuris priverčia nedidinti banko maržų, gali būti tik konkurencija tarp bankų dėl klientų. Deja, to dabar visai nėra, bet anksčiau ar vėliau tikrai atsiras. Tada klientai taip pat galės būti teisūs, o išeidami į vieną banką „baus" kitą", – įsitikinęs A.Buivydas.
Tiems bankų klientams, kuriems šiuo metu nėra ypač būtina keisti paskolų sąlygas, finansų konsultantas siūlo palaukti bent minimalios bankų konkurencijos ir pigesnių pinigų. Šių aplinkybių bei bankų stabilizavimosi teks laukti ir pasiskolinusiems su didelėmis bankų maržomis.
