Ekonominė situacija
Bedarbių skaičius ir nedarbo lygis birželio mėnesį augo: bedarbių skaičius padidėjo 10,9 tūkst. iki 208,4 tūkst., o registruoto nedarbo lygis – 0,6 proc. punkto iki 12,1 proc. Liepos 15 dienos duomenimis registruotas nedarbas siekė 12,6 proc., o bedarbių skaičius –216 539.
Vis dėlto, darbo rinkoje matyti ir teigiamos tendencijos. Apdraustųjų skaičius antrąją liepos savaitę augo 7 tūkst. ir savaitės pabaigoje siekė 1,362 mln. Birželį didėjo apdraustųjų skaičius dviejuose labiausiai karantino pradžios nukentėjusiuose sektoriuose: apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos sektoriuje apdraustųjų padaugėjo 6,9 proc., o meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo sektoriuje – 1,3 proc.
Karantino metu ženkliai sumažėjusi darbuotojų paklausa birželį jau pasiekė praėjusių metų lygį. Birželio mėnesį privačiuose portaluose patalpintų naujų darbo skelbimų skaičius (7,7 tūkst.) buvo 6 proc. didesnis nei atitinkamą mėnesį prieš metus (7,2 tūkst.). Naujų darbo skelbimų skaičius sparčiausiai augo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje (101 proc.), meninėje, pramoginėje ir poilsio organizavimo veikloje (88 proc.), didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (44 proc.).
Nepaisant to, kad vis dar išlieka neigiamas, birželį didėjo pagrindinių sektorių verslo atstovų pasitikėjimas, matuojamas ekonominių vertinimų rodikliu. Jis pakilo 8 proc. punkto ir siekė -16 proc.
Birželį, remiantis įmonių vadovų apklausos rezultatais, visuose stebimuose sektoriuose matomas ženkliai pozityvesnis paklausos vertinimas: sumažėjo teigiančiųjų, kad paklausa ateityje mažės, ypatingai situacija pagerėjo paslaugų sektoriuje (atsakiusiųjų, kad paklausa mažės, sumažėjo 29 proc. punktais).
„Su atsargiu optimizmu vertiname ne pirmą savaitę iš eilės gerėjančią ekonominę situaciją, tačiau atidžiai stebime padėtį darbo rinkoje. Bendram apdraustųjų skaičiui augant, registruoto nedarbo lygio augimą iš dalies siejame ir su anksčiau darbo rinkoje nedalyvavusių gyventojų registracija“, – sako Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas.
Ekonomikos skatinimo plano vykdymo stebėsena
Iš Ekonomikos skatinimo plano priemonėms numatytų papildomų 4,9 mlrd. eurų lėšų šiuo metu panaudota 14,5 proc. (712 mln. eurų). Vidutiniškai per savaitę lėšų naudojimas ir toliau didėja maždaug 1 proc. punktu. Skaičiuojant tik ekonomikos, verslo ir užimtumo sektorių skatinimui skirtų papildomų lėšų 2020 metams panaudojimą, iš viso jau panaudota 641,5 mln. Eur (17 proc.).
Siekiant padėti išsaugoti darbo vietas ir gyventojų pajamas iki liepos 10 d. panaudota 365 mln. eurų (19,3 proc. skirtų lėšų). Išmokos šio tikslo priemonių įgyvendinimui pasibaigus karantinui lėtėja: per paskutinę savaitę išmokėta 5,41 mln. Eur (savaitę anksčiau – 14,04 mln. Eur).
Vyriausybei siekiant padėti verslui ir išsaugoti jo likvidumą, fiksuojamas tolygus panaudotų lėšų augimas. Iš 1 200 mln. eurų, skirtų verslo likvidumui išsaugoti, panaudota daugiau nei 277 mln. eurų (23 proc.) – mokėjimų suma augo 2,5 proc. punktais.
Per pastarąją savaitę didėjo mokesčių atidėjimo sutarčių skaičius ir mokestinių paskolų sumos: iš viso pasirašytos 3 096 sutartys dėl mokestinės paskolos atidedant arba išdėstant dalimis. Pasirašytų mokestinių paskolų palūkanų atidėjimo sutarčių suma siekia 45 mln. eurų. Nors ir nežymiai, tačiau antrą savaitę po trijų savaičių augimo sumažėjo neišieškoma mokestinių nepriemokų suma, ji šiuo metu siekia 610 mln. eurų. Mokestinių nepriemokų išieškojimas sustabdytas 63 499 fizinių ir juridinių asmenų.
