Daugelis tiki, kad būtent ši pramonės šaka padėjo šaliai išsikapstyti iš gilios ekonominės krizės, todėl baiminamasi, kad prisijungus prie Europos šeimos, užsienio investuotojai okupuos šiuos išteklius. Kiti sako, kad tai nutiks bet kuriuo atveju, o prisijungimas prie ES padėtų stabilizuoti šalį.
 |
| Dovilės Šeduikytės nuotr./Islandija saugo savo žuvies išteklius |
Viena koja Europoje
Prieš 2007 metais prasidėjusią ekonominę krizę, Islandija buvo nusiteikusi prieš įstojimą į Europos Sąjungą. Nepaisant to, kad šalis tuomet jau priklausė Europos ekonominei erdvei (EEE) ir Europos laisvosios prekybos asociacijai (ELPA), taip pat buvo pasirašiusi Šengeno sutartį.
Europos studijų profesorius iš Bifrosto universiteto Eirikuras Bergmannas mano, kad būtent šis artumas likusiai Europai lėmė Islandijos sprendimą pateikti paraišką narystei. Islandija buvo pakankamai arti Europos rinkos, kad justų krizės padarinius, bet nebūdama ES narė negalėjo pretenduoti į finansinę paramą.
Islandija prašymą įstoti į Europos Sąjungą pateikė tik 2009 metų gegužę, kai dauguma parlamento partijų, buvusios prieš įstojimą, pakeitė savo poziciją. ES narystę oficialiai svarstyti pradėjo 2010 metais. Daugiau nei pusė reikalingų stojimo skyrių buvo aptarti ir suderinti su Europos teise, bet svarbiausi – žemdirbystės ir žuvininkystės – bus dar tik svarstomi.
Žuvininkystė – Islandijos esmė
Žuvininkystė visais laikas buvo svarbi šios nedidelės Šiaurės šalies pramonės šaka. Norint tuo įsitikinti, pakanka pažvelgti į Islandijos kronas – sidabrinės monetos išmargintos žuvimis. Šnektelėjus su islandais taip pat greitai tampa aišku, kad šis išteklius yra galingas pajamų šaltinis, kurį islandai linkę pasilaikyti sau.
 |
| Dovilės Šeduikytės nuotr./Islandija saugo savo žuvies išteklius |
Būtent dėl to, kai diskutuojama apie įstojimo į ES pliusus ir minusus, abi barikadų pusės remiasi argumentais, susijusiais su žuvimi.
Straipsnyje „Suvereniteto jausmas“ profesorius Eiríkuras Bergmannas aiškina, kad „visiška žuvininkystės zonos kontrolė yra tapusi laisvos ir nepriklausomos Islandijos tautos simboliu.“ Ir žuvininkystės pramonė nori išlaikyti šį simbolį neliestą, todėl daro spaudimą politikams.
Islandijos universiteto profesoriaus Thorolfuro Geiro Matthíassono įsitikinimu, politikai savo sprendimus priima atsižvelgdami į tuos, kurie kontroliuoja žuvininkystės sektorių, nes šie maitina politikų rinkimų kampanijas.
„Tai tokia pat korupcija kaip Trečiojo pasaulio šalyse. Skirtumas tarp mūsų ir Trečiojo pasaulio šalių tik toks, kad mes čia nežudome žmonių.“ – sako T.G.Matthiassonas.
Politikos apžvalgininkė Silja Bára Ómarsdóttir pripažįsta, kad šis modelis Islandijoje veikia: „Taip, žuvininkystės pramonės atstovai yra ypač įtakingi Nepriklausomybės partijoje ir jie girdimi šioje diskusijoje. Jie daro įtaką ne tik politikams, bet ir visuomenei.“
Nenori prarasti kontrolės
Islandijos žvejyba yra dažnai giriama dėl savo produktyvumo ir pastovumo. Islandijos žuvininkystės savininkų federacijos atstovas spaudai Hlynuras Sigurðssonas teigia, kad Islandija sugeba uždirbti po 2,3 euro (beveik 8 litai) už vieną kilogramą žuvies. Antroje vietoje pagal šį rodiklį esanti Norvegiją už kilogramą gauna tik 1,7 euro (beveik 6 litai).
Tokiam produktyvumui pasiekti pasitarnavo kvotų sistema, kurios dėka yra išnaudojama kiekviena žuvies dalis.
Jeigu Islandija prisijungtų prie Europos Sąjungos, šalyje įsigaliotų Bendroji žuvininkystės politika (BŽP). Sprendimai dėl BŽP yra priimami Europos Komisijoje, o ne šalyse narėse, todėl kontrolė persikeltų iš Reikjaviko į Briuselį.
„Mes esame prieš įstojimą į ES. Tai labai paprasta. Mes prarastume mūsų svarbiausio ištekliaus kontrolę“, – įsitikinęs Hlynuras Sigurðssonas.
Buvęs Islandijos žuvininkystės ministras, Nepriklausomybės partijos narys Einaras Kristinnas Guõfinnssonas sutinka su juo: „Tai tik pakenktų mūsų žvejybai ir aš nematau jokių teigiamų poslinkių šiai pramonės šakai, jeigu mes įstojame į ES.“
Norvegijos teisininkas, specializuojantis žuvininkystės teisėje, Peteris Ørebechas aiškina, kad Islandija turi ko baimintis. Pasak jo, šalis prarastų galimybę nepriklausomai kontroliuoti savo svarbiausius išteklius: „Labai turtingi ispanų jūrininkai galėtų tiesiog išpirkti teisę žvejoti Islandijoje. Tai būtų katastrofiška Islandijai.“
Buvęs Islandijos žuvininkystės ministras, Nepriklausomybės partijos narys Einaras Kristinnas Guõfinnssonas sutinka su juo: „Tai tik pakenktų mūsų žvejybai ir aš nematau jokių teigiamų poslinkių šiai pramonės šakai, jeigu mes įstojame į ES.“
ES – raktas į ekonomikos atsigavimą
Nepaisant įtikinamų žuvininkystės ekspertų argumentų, ekonomikos profesorius Thorólfuras Geiras Matthíassonas tiki, kad Islandija privalo žvelgti plačiau ir prisijungti prie ES: „Galbūt tai atrodo didelė kaina žvejams, bet taip nėra, nes tai, kas pranašaujama, įvyks bet kokiu atveju. Klausimas tik, ar tai bus po penkerių ar po penkiolikos metų. Prisijungimo privalumai neginčijami – atsivertimas likusiai Europos rinkai ir galimybė įsivesti eurą. Islandijos krona yra nepalanki verslininkams, todėl jie traukiasi iš šalies.“
Profesorius pabrėžia, kad kalbėdami apie užsienio investuotojų invaziją, islandai pamiršta, kad jie patys investuoja didelius pinigus į kitų šalių žuvininkystę: „Ateityje Vokietija, Prancūzija ir Ispanija neleis mums investuoti jų šalyse, jei mes nepasiūlysime to paties.“
Olina Thorvarðardóttir iš Socialdemokratų aljanso partijos, vienintelės, kuri pritaria stojimui į ES, taip pat mato privalumų: „Jeigu mes sieksime įsivesti eurą, privalėsime pasiekti tam tikrą ekonominį stabilumą, kurio taip reikia šaliai. Ekonominis augimas bus daug lengviau pasiekiamas.“
Žuvininkystės ekspertas Peteris Ørebechas prideda, kad Islandija galėtų sutaupyti ir šiame sektoriuje: „ES turi tam
 |
| Islandijos kronos - su žuvų atvaizdais. Dovilės Šeduikytės nuotr./Islandija |
tikrus mokesčius, kuriuos Islandija privalo mokėti, norėdama eksportuoti savo žuvį į ES šalis. Įstojus į ES šių mokesčių mokėti nebereikės. Kai kurios rūšies žuvims mokesčių išvis nėra, tačiau kitoms gali siekti ir iki 25 procentų.“
Tautos balsas
Kol žvejai ir politikai tarpusavyje karštai ginčijasi, atsakymas į klausimą, ar Islandija prisijungs prie Europos Sąjungos, yra pačių islandų rankose.
Referendumo data dar nenustatyta, bet apklausos rodo, kad Islandijos visuomenė nėra pasiruošusi prisijungti prie ES.
„Capacent Gallup” nuo 2009 metų islandams apklausų metu uždavė klausimą „ar šalis turėtų prisijungti prie ES?”. Nuo to laiko nebuvo nė vienos apklausos, kurios metu rezultatai parodytų daugumos norą įstoti į ES.
2012 metų vasarį buvo klausiama, kaip žmonės balsuotų jeigu referendumas įvyktų šiandien. 67 procentai respondentų būtų balsavę prieš, o 53 proc. mano, kad šalis apskritai turėtų atsisakyti ES narystės paraiškos.
Politikos apžvalgininkė Silja Bára Ómarsdóttir mano, kad dauguma gyventojų nenori įstojimo į ES. Thorolfuras Geiras Matthiassonas yra optimistiškesnis ir Islandiją lygina su Švedija: „Dauguma švedų taip pat buvo prieš šalies įstojimą į ES, išskyrus tą dieną, kai jie nusprendę prisijungti prie ES. Tai buvo 1994-ųjų lapkričio 13-oji – referendumo diena.“
 |
| Dovilės Šeduikytės nuotr./Islandija saugo savo žuvies išteklius |
