„Tikrai nelaukiu, kad Vokietijoje susidarys tokios mūsų emigrantų salelės, kaip Anglijoje ar Airijoje, bet nutekės mums reikalingiausi“, – BNS sakė finansų analitikas Rimantas Rudzkis.
Sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka aiškino, kad Vokietija sieks vilioti trūkstamus kvalifikuotus specialistus.
„Vokiečiai gali tikslingai organizuoti kursus, finansuoti kalbos mokymąsi. Jų pramonė organizuota ir valstybė prie to gal prisidės. Gali būti, kad išvažiuos geresni specialistai, turintys išsilavinimą ir netgi darbą, kadangi ten pasiūlys keletą kartų didesnius atlyginimus“, – kalbėjo ekspertas.
Abu pašnekovai teigė, jog masinio važiavimo dirbti į kavines ar statybas nebus visų pirma dėl vokiškos drausmės.
„Vokietijos nedarbo lygis nėra labai aukštas, ir darbo rinka yra daug drausmingesnė, ten daug mažiau šešėlinio verslo“, – dėstė R.Rudzkis.
R.Lazutkos teigimu, Didžiojoje Britanijoje ar Airijoje daugelis lietuvių „legalizavosi“ palaipsniui, kas būtų sunkiai padaroma Vokietijoje. Be to, leidus oficialiai darbintis, lieka būdų tai riboti.
„Kita vertus, profsąjungos yra stiprios, o vietiniai darbuotojai, susivieniję į profsąjungas, tikrai nenori imigrantų, nes jie numuša darbo užmokestį“, – sakė jis.
Kultūriškai artimesni Rytų Europos šalių gyventojai Vokietijoje yra labiau laukiami nei Afrikos šalių ar kai kurių Azijos valstybių gyventojai, kurie dažnai nelinkę integruotis.Pasak R.Lazutkos, geografiškai netoli esanti Vokietija lietuvius atbaido ir dėl kalbos barjero, nes vokiečių kalba Lietuvoje nėra labai populiari. Valstybinę kalbą mokėti Vokietijoje dažnai reikalaujama ne tik bendraujančioms su klientais pardavėjoms, bet ir dirbantiems fabrike, statybose.
Tačiau R.Lazutka pažymi, kad kultūriškai artimesni Rytų Europos šalių gyventojai Vokietijoje yra labiau laukiami nei Afrikos šalių ar kai kurių Azijos valstybių gyventojai, kurie dažnai nelinkę integruotis.
„Yra garsas dėl lietuvių nusikaltėlių, tai faktas, bet tie, kurie atvažiuoja dirbti, tikrai gali turėti pranašumą prieš trečio pasaulio šalių atstovus. Vokiečiai yra patyrę nesėkmingos imigracijos: turi trečiųjų šalių imigrantų, kurių jau kelinta karta gyvena ir sunkiai integruojasi, tada gyvena iš pašalpų, o atgal neišvarysi“, – sakė R.Lazutka.
Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) atstovo teigimu, Vokietijos federalinė įdarbinimo agentūra nurodo, kad ypatingas darbuotojų trūkumas net ir krizės sąlygomis yra jaučiamas medicinos, socialinės pagalbos ir slaugos, informacinių technologijų ir inžinerijos sektoriuose.
„Tikėtina, kad šių darbuotojų poreikis bus didžiausias – visų pirma medikų, slaugytojų, IT specialistų, inžinierių. 2010 metų pirmą ketvirtį buvo užregistruota 40 tūkst. laisvų darbo vietų žemos kvalifikacijos darbuotojams, todėl, tikėtina, kad nekvalifikuoti darbuotojai, kurie moka vokiečių kalbą, irgi turės daugiau galimybių“, – BNS teigė TMO Vilniaus biuro projektų koordinatorius Mantas Jersovas.
Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, Vokietija šiemet buvo ketvirta pagal populiarumą lietuvių emigravimo šalis. 2010 metų sausio-spalio mėnesiais daugiausia mūsų šalies gyventojų emigravo į Jungtinę Karalystę (34,5 tūkst.), Airiją (11,6 tūkst.), Norvegiją (4,4 tūkst.), Vokietiją (3,4 tūkst.), o imigravo – iš Jungtinės Karalystės (1,0 tūkst.), Airijos (0,5 tūkst.).
Šių metų gegužę Vokietija turi atšaukti apribojimus darbo jėgos judėjimui iš naujųjų Europos Sąjungos (ES) narių, įstojusių į ES 2004-aisiais. Vokietija pasinaudojo teise kurį laiką apriboti priėjimą prie savo darbo rinkos naujų ES šalių gyventojams, padarydama išimtį Kiprui ir Maltai.
