Ligos pašalpos – dukart didesnės
Siekdama suvienodinti ligos išmokas per visą ligos laiką, Vyriausybė nuo 2015 sausio 1 dienos padidins pašalpas, mokamos už 3–7 nedarbingumo dienas, nuo 40 iki 80 proc. pašalpos gavėjo buvusio darbo užmokesčio.
Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė šį pokytį vertino itin teigiamai. „Sumažės gyventojų, kurie eina į darbą sirgdami, per vargus, o galiausiai, dar ir užkrečia kolegas, skaičius. Dirbantieji išlaiko pensininkus, taigi privalu pasirūpinti ir jais. Dabar nesibaimindami tokio smarkaus pajamų sumažėjimo gyventojai galės leisti sau pasigydyti“, – kalbėjo ji.
Dirbantieji išlaiko pensininkus, taigi privalu pasirūpinti ir jais. Dabar nesibaimindami tokio smarkaus pajamų sumažėjimo gyventojai galės leisti sau pasigydyti, – teigė O.Bložienė.
Tam, kad dirbantieji privalo gauti užtarnautą kompensaciją, pritarė ir „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Ekonomistas pabrėžė, kad Lietuvai, visų pirma būtina atskirti dvi sąvokas – pašalpa ir draudimas, anot jo, dirbantysis išmokos neturi prašyti – jis ją užsidirbo. „Bet kokiu atveju tai yra teigiamas posūkis būtent gyventojams. Aš manau, kad gyventojų socialinis draudimas ir turi atlikti draudimo, o ne pašalpos funkciją. Kartais šiuo klausimu Lietuvoje minėtos sąvokos yra netinkamai suvokiamos. Draudimas turi užtikrinti tai, kad gyventojas, ar netekęs darbo, ar susirgęs, gautų adekvačią kompensaciją. Jam neturi reikėti eiti ir jos prašyti, jam ji tiesiog priklauso. Dirbantysis juk mokėjo mokesčius. Šiuo požiūriu aš esu tik už, ir netgi už tai, kad tos išmokos būtų dar labiau dinamos ir galiausiai susietos su gyventojo pajamomis“, – dėstė Ž.Mauricas.
Ekonomistas pabrėžė, kad tokie pokyčiai didina gyventojų pasitikėjimą valstybe: jei žmogus mokėjo mokesčius, jam sunegalavus, valstybė turi juo pasirūpinti.
Nedarbo išmoka iki 1041 Lt
Vyriausybė taip pat numatė, kad turėtų būti padidinta ir per krizę apkarpyta nedarbo išmoka. Jau kitąmet ji sieks iki 70 proc. Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio, ji gali būti iki 1041,60 Lt (301, 67 EUR).
Nors skamba keistai, bet žmonių sveikata su šalies ekonomika turi tam tikrą ryšį.
Nors Ž.Mauricas teigiamai įvertino valstybės siekį suteikti dirbančiajam, mokančiam mokesčius, adekvačią kompensaciją susirgus ar netekus darbo, ekonomistas priminė, kad reikėtų atidžiau stebėti ir gudraujančius.
„Nors skamba keistai, bet žmonių sveikata su šalies ekonomika turi tam tikrą ryšį. Kai ekonominiai rodikliai prastėja, daugėja ir sergančių gyventojų. Klausimas, ar iš tiesų žmonės suserga, kas iš tiesų gali būti. Juk prastėja lūkesčiai, prislegia finansinės problemos, didesnis stresas ir panašūs dalykai neigiamai atsiliepia sveikatai. Kitas variantas – pradedama simuliuoti“, – pasakojo Ž.Mauricas.
Anot jo, kartais naudojamasi padėtimi, kai nesant darbo krūvio, įmonė neprieštarauja, kad gyventojai „susirgtų“. „Taip ir gyventojas nepraranda pajamų, ir įmonei nereikia mokėti, nes sumoka valstybė“, – kalbėjo ekonomistas. Vis dėlto Ž.Mauricas nuramino, kad stabilios ar augančios ekonomikos laikotarpiu tokiomis schemomis linkstama naudotis mažiau. O Lietuvos ekonomika, pasak „Nordea“ ekonomisto, dabar ir atrodo tikrai neblogai.
