Planus įkurti tokį fondą, siekiant dar labiau stiprinti ekonominius ryšius, Taivanas pristatė šių metų sausio pradžioje.
„Manau, kad tai yra momentas, kai galime sukurti dviejų lygių partnerystę tarp Lietuvos ir Taivano verslų bei didžiausią potencialą turinčių sektorių ir kapitalizuoti dvišalius ekonominius ryšius“, – verslui skirtame renginyje antradienį sakė ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė.
Pasak J.Neliupšienės, Lietuvos ir Taivano dvišalė prekyba pastaraisiais metais augo, taip pat buvo stiprinama techninė partnerystė aukštųjų technologijų srityje – lazerių, puslaidininkių, informacinių technologijų ir kitose.
200 mln. JAV dolerių vertės fondą valdo 2017 m. įkurta rizikos kapitalo įmonė „Taiwania Capital.“
Investicinis fondas labiausiai orientuotas į sritis, kurios laikomos strateginėmis Lietuvos ir Taivano bendradarbiavimo sritimis bei gamybos ir prekybos plėtrai.
Tai – puslaidininkių, lazerinės optikos, biotechnologijų, kosmoso, finansinių technologijų, elektromobilių, išmaniosios gamybos, programinės įrangos kūrimo ir išmaniojo miesto sprendimų sritys.
„Mes norime paskatinti daugiau Taivano aukštųjų technologijų įmonių investuoti Lietuvoje ir kitose regiono šalyse – Čekijoje, Slovakijoje. Kalbame apie dideles įmones, kurios domisi atėjimu į jūsų regioną“, – kalbėjo „Taiwania Capital“ vadovas Davidas Wengas.
Lėšos taip pat bus orientuotos į tai, kad minėtos Europos įmonės galėtų vykdyti veiklą Taivane – pavyzdžiui, atidaryti čia savo filialą arba kurti antrinę įmonę.
„Norime matyti dviejų krypčių bendradarbiavimą“, – sakė jis.
Numatyta, kad 60–80 proc. Vidurio ir Rytų Europos fondo lėšų bus skirta Lietuvai, Čekijai ir Slovakijai.
Likę 20–40 proc. bus skirta kitoms regiono šalims.
Bendrų įmonių kūrimui, investicinių projektų plėtrai ir didelės apimties projektams numatytos 10–15 mln. JAV dolerių investicijos, o startuoliams ir naujai kuriamoms įmonėms – nuo 4 iki 8 mln. JAV dolerių.
Kalbėdamas apie sąlygas, kurias turės atitikti startuoliai, D.Wengas nurodė, kad „fondas žiūrės į tai, kokią problemą bandoma spręsti ir bendrą rinkos situaciją.“
Tikimasi, kad investicijų derinimo procesas truks 2–6 mėnesius.
„Investicijų derinimo procesas turėtų trukti 2–4 mėnesius, bet kai kuriais atvejais gali trukti ir ilgiau, priklausomai nuo įmonės struktūros ir kompleksiškumo – iki šešių mėnesių“, – nurodė D.Wengas.
Pasak jo, fondas investuos įsigydamas tam tikrą akcijų paketą, konkretus jo dydis priklausys nuo kompanijos.
Norinčios dirbti su Taivanu įmonės turės pateikti savo verslo planą elektroniniu paštu, atlikti pirminę patikrą, pasirašyti konfidencialumo sutartį, vėliau atlikti teisinę ir finansinę patikrą bei atlikti kitus reikalingus žingsnius.
„Investicijų derinimo procesas turėtų trukti 2–4 mėnesius, bet kai kuriais atvejais gali trukti ir ilgiau, priklausomai nuo įmonės struktūros ir kompleksiškumo – iki šešių mėnesių“, – nurodė D.Wengas.
„Taiwania Capital“ valdo 4 fondus, kurių bendras investicijų portfelis siekia 465 mln. JAV dolerių. Iki šiol „Taiwania Capital“ yra investavusi į 51 bendrovę visame pasaulyje. „Taiwania Capital“ turi biurus Taivane ir JAV, planuoja biurus steigti Vidurio ir Rytų Europoje.
J.Neliupšienė nurodė, kad tuo užsiimantys verslai jau artimiausiu metu galės teikti paraiškas.
Santykiai su Taivanu supykdė Kiniją
Lietuvos ir Taivano santykiams tampant glaudesniais, ėmė blogėti Lietuvos prekybos ryšiai su Kinija. Lietuvoje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė. Tuo metu Kinija nepripažįsta Taivano nepriklausomybės ir laiko ją savo dalimi, kuriai nepriklauso atskiras diplomatinis atstovavimas.
Labiausiai Kiniją supykdė sprendimas Lietuvoje naudoti ne sostinės Taipėjaus, o pačios salos pavadinimą. Kitose Europos šalyse atstovybės veikia Taipėjaus vardu. Galiausiai atstovybė buvo atidaryta lapkričio 18 dieną, o nuo gruodžio Kinija griežtai apribojo prekių iš Lietuvos importą.
Kaip skelbė 15min, Kinija dar iki atidarymo keršijo Lietuvai už tokį jos žingsnį. Šalis sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, nebederino naujų maisto leidimų, taip pat Kinijos valstybinė kreditų draudimų agentūra sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas – tai reiškia, kad dalis verslo už prekes iš Kinijos turi atsiskaityti iš anksto. Iš Kinijos buvo atšaukta Lietuvos ambasadorė.