Terpė verslo idėjoms
Atvirųjų duomenų hakatonai rengiami daugiau nei 30 pasaulio šalių, o Lietuvoje pirmą kartą „Open data Fest“ buvo surengtas 2013-aisiais. Tuomet renginį organizavo programos „Kurk Lietuvai“ dalyviai, tačiau šį kartą iniciatyvos ėmėsi VŠĮ „Versli Lietuva“, o „Kurk Lietuvai“ kartu su startuoliu „Place I Live“ tapo renginio partneriais. „Verslios Lietuvos“ Verslumo departamento direktorius Dovydas Varkulevičius tikino, kad duomenų hakatonas yra puiki terpė verslumui ugdyti bei startuoliams gimti, todėl ir buvo nuspręsta imtis šio renginio organizavimo.
Vienas iš svarbiausių renginio tikslų, anot pašnekovo, skleisti informaciją apie atvirus duomenis, jų prieinamumą ir panaudojimą: „Tų duomenų yra tikrai daug, tik reikia sugalvoti būdų, kaip juos ne tik kaupti, bet pritaikyti visuomenės poreikiams, panaudoti. Būtent to ir ieško mūsų organizuoto hakatono dalyviai.“
Daugelyje pasaulio šalių organizuojamo hakatono dalyviams keliami trys pagrindiniai kriterijai: ekonominis naudingumas, skaidrumas ir tiesioginė nauda vartotojui. „Su atvirais duomenimis galima sukurti daug įvairių produktų, taigi siekiama, kad orientuojamasi būtų į tai, jog jie neštų ekonominę naudą. Skaidrumas taip pat yra labai svarbus kriterijus, turime suprasti, kad dirbame su įvairiausių valstybinių institucijų duomenimis, taigi – viskas turi būti sklandu. Galiausiai, tas produktas turi nešti naudą vartotojui, būti patogus, įdomus ar naudingas“, – pasakojo D.Varkulevičius.
Tikimasi didesnio susidomėjimo
„Noriu pasidžiaugti, kad „Open data Fest 2015“ dalyviai šį kartą buvo labiau motyvuoti nei prieš pusantrų metų. 2013-aisiais susirinko nemažai megėjų, galbūt ne itin gerai išmanančių šią sritį, o šiemet padėtis buvo kitokia. Savaitgalį hakatone dalyvavo puikūs savo sričių specialistai“, – renginį vertino D.Varkulevičius.
„Open data Fest 2015“ kulminacija, kaip įprasta, buvo geriausių darbų paskelbimas ir apdovanojimas. Geriausiuoju šių metų hakatono projektu buvo išrinktas miesto pažinimo žaidimas „Vilnius City Quiz“. Žaidimo esmė: žaidėjui pateikiama Vilniaus miesto nuotrauka, o jis savo ruožtu turi atspėti, kurioje vietoje, kurioje gatvėje yra nufotografuotas objektas.
Antrąją vietą užėmė „Open Plan“, programėle skirta supaprastinti miestų planavimo dokumentus ir parodyti miesto ar vietovių ateitį taip, kad visi žmonės, ne tik architektai, galėtų tai suprasti. Trečioji vieta atiteko „GovHacking“ projektui, leidžiančiam išsiaiškinti šeimyninius ryšius tarp valstybinėse institucijose dirbančių darbuotojų.
„Nugalėtojų gretose buvo ir dalyvis iš Čekijos, kuris tikino, kad mato ir programėlės „Vilnius City Quiz“ čekiškąją versiją bei norėtų prisidėti prie jos įgyvendinimo. Ši programa netrukus atsiras mobiliųjų aplikacijų parduotuvėse ir tikimasi, kad taps itin populiari, kaip ir ankstesnių hakatonų darbai. Vienas jų – patogiausią būdą nukakti nuo taško A iki taško B siūlanti programėlė „Trafi“. Ne ką mažiau įdomus proejektas „Place I Live“, teikiantis informaciją apie bet kurio miesto aplinką, nusikaltimus, gyventojų pasitenkinimą, nekilnojamojo turto kainas ir kt., – pasakojo pašnekovas.
Verslumo departamento direktorius vylėsi, kad ateityje patys lietuviai ir šalies institucijos labiau įsitrauks į naudingo atvirų duomenų panaudojimo būdų paiešką. „Kitose šalyse matyti kur kas didesnis aktyvumas. Tuo, kokių duomenų reikia hakatono dalyviams, domisi pati Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento administracija, Jungtinės karalystės institucijos. Minėtos valstybėse susidomėjimas tuo ir palaikymas smarkesnis, tikimės, kad ši iniciatyva stiprės ir Lietuvoje“ – kalbėjo pašnekovas, neabejodamas, kad atvirų duomenų hakatonas bus rengiamas ir kitąmet.