Visi migracijos procesai bus valdomi virtualioje erdvėje. Rita Mikučionienė, Migracijos departamento Resursų valdymo skyriaus vedėja ir projekto „Elektroninių migracijos paslaugų kūrimas” vadovė sako, kad ši mintis kilo dar prieš penkerius metus lankantis Suomijoje ir stebint kolegų darbą ten.
Mažiau popierių, daugiau tvarkos
„Ten jau nuo 2012 m. yra sukurta ir įdiegta informacinė sistema valdyti ir administruoti migracijos procesus. Mes irgi turime tą patį tikslą – sumažinti popierinių dokumentų kiekį ir teikti daugiau elektroninių paslaugų“, – pasakoja R. Mikučionienė.
Ji pasakoja, kad imigracijos srautai kiekvienais metais didėja, o populiariausios teikiamos paslaugos yra susijusios su leidimais gyventi Lietuvoje bei Lietuvos Respublikos pilietybės procedūromis. Daugiausia prašymų sulaukiama iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos piliečių.
Šiuo metu užsieniečiai gali pildyti tik popierinius prašymus. „Tokia tvarka nepatogi visiems – ir darbuotojams, ir užsieniečiams. Jie turi ateiti arba į Migracijos departamentą ar teritorinius policijos migracijos skyrius, arba į užsienyje esančią Lietuvos ambasadą ir pateikti popierinius dokumentus. O jų pateikti reikia tikrai daug. Kadangi su kai kuriomis institucijomis dar neturime informacinių sąsajų, su jomis keistis informacija yra sudėtinga, atsakymų iš šių institucijų neretai tenka laukti ir keletą savaičių“, – sako R. Mikučionienė.
Migracijos procesai yra labai imlūs laikui. „Pavyzdžiui, žmogus nuneša dokumentus į kurią nors Lietuvos ambasadą, tačiau mes šiuos dokumentus paštu gauname tik po mėnesio ar dviejų. Tam tikra dalis sprendimų asmenims vis dar siunčiami paštu. Kartais adresatas jų negauna... tada skambina mums. Gavęs pranešimą apie priimtą sprendimą, asmuo vėl turi atvykti į atsakingą instituciją ir pateikti prašymą įforminti dokumentą. Vėliau atvyksta dokumento atsiimti. Taigi, paslaugos suteikiamos ne taip greitai. Padidėja ir žmogiškų klaidų tikimybė, nes darbuotojai visus prašymo duomenis turi įvesti į registrus ir pan.“, – pasakoja projekto vadovė.
Migracijos vartai
Panaudojant Europos Sąjungos fondų investicijas, šiuo metu jau kuriamos elektroninės migracijos paslaugos – jas planuojama pradėti teikti kitų metų viduryje.
„Elektroninės paslaugos vieno langelio principu bus teikiamos pagal gyvenimo įvykį „Atvykstu į Lietuvą“ per MIGRIS portalą – Migracijos vartus. Šiuo metu asmuo, tarkime, norintis gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, į atsakingas institucijas turi atvykti kelis kartus: pateikti prašymą išduoti leidimą, pateikti prašymą įforminti leidimą, atsiimti pagamintą dokumentą. Žinoma, jei neprireikia papildomų apklausų ar dokumentų. Įgyvendinus projektą užteks vieną kartą atvykti į Migracijos departamentą arba ambasadą parodyti savo dokumentų originalus, pateikti biometrinius duomenis, nes jų reikia išduodant dokumentą. Teigiamo sprendimo atveju – automatiškai bus užsakytas asmens dokumentas“, – pasakoja R. Mikučionienė. Numatoma, kad ateityje atsiras galimybė pagamintą dokumentą pristatyti į namus ar darbo vietą.
Per Migracijos vartus bus teikiamos 24 elektroninės paslaugos, kuriomis bus galima naudotis nuotoliniu būdu.
Informacinė sistema kuriama taip, kad ji būtų kuo paprastesnė vartotojui.
Pavyzdžiui, dabar žmonės, norintys gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, privalo kreiptis į Nacionalinį egzaminų centrą ir išlaikyti lietuvių kalbos bei Konstitucijos egzaminus. „Įdiegus elektronines paslaugas, per mūsų sistemą bus galima pateikti prašymą dėl egzaminų, rezervuoti jų laiką, o po egzaminų mes iškart gausime jų rezultatus – nereikės atnešti įrodančių dokumentų“, – sistemos privalumus vardija R. Mikučionienė.
Portale bus įdiegtos lietuvių ir anglų kalbos. „Jos pasirinktos, nes taip galima paprasčiau bei greičiau atnaujinti informaciją bei administruoti portalą. Žinoma, esame atviri plėtros galimybėms, galbūt prireiks kitų kalbų ar mašininio vertimo“, – svarsto R. Mikučionienė.
Taip pat bus sukurtas virtualus paslaugų vedlys, kuris padės surasti reikiamą užpildyti formą pagal nukreipiamuosius klausimus, pavyzdžiui, koks yra asmens atvykimo tikslas – sukurti šeimą ar dirbti ir panašiai. Duomenys, kaupiami kitose sistemose ar registruose, formoje bus užpildomi automatiniu būdu, prie kiekvienos formos bus nurodomi kartu su prašymu privalomų pateiktų dokumentų sąrašai. „Žmonės galės stebėti savo prašymų ir dokumentų nagrinėjimo eigą, gauti iš darbuotojų prašymus papildyti, pateikti papildomus dokumentus, jei to prireiks. Internetu bus galima stebėti prašymų nagrinėjimo būklę ir dokumentų gamybos stadiją, pildyti ir teikti prašymus, rezervuoti vizitų laiką“, – vardija R. Mikučionienė ir patikina, kad informacinė sistema kuriama taip, kad ji būtų kuo paprastesnė vartotojui. Todėl numatyta virtualaus pokalbio galimybė – asmenys galės siųsti užklausas ir darbo metu iškart gauti darbuotojų pagalbą, konsultacijas.
Taigi, bus paprasčiau ir besikreipiančiam, ir darbuotojams, sumažės eilės ir žmogiškų klaidų tikimybė.
Sprendimus priiminės ne sistema, bet žmonės
„Daugelis įsivaizduoja, kad sukūrus sistemą, ji atliks visus darbus. Bet tai tik įrankis, kuris padeda efektyviau, greičiau, tiksliau dirbti ir teikti kokybiškesnes paslaugas. Sprendimus priims žmonės“, – sako R. Mikučionienė. Ji pastebi, kad paslaugų poreikis nuolat didėja. „Pavyzdžiui, 2017 m. buvo priimta 22 217 prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, tuo tarpu 2016 m. tokių prašymų buvo tik 15 987. 2017 m. 2 378 asmenys atkūrė Lietuvos pilietybę, 2016 m. – 1 393“, – aiškina pašnekovė. Numatoma, kad įvairiomis e. paslaugomis pasinaudos apie 44 tūkst. vartotojų per metus.
Ši sistema bus naudinga visoms institucijoms, kurios dirba su įvairiomis migracijos procedūromis. „Turime 7 projekto partnerius, kurie dalyvauja migracijos procesuose. Tai Policijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Asmens dokumentų išrašymo centras, Informatikos ir ryšių departamentas, Užsienio reikalų ministerija, Nacionalinis egzaminų centras, Lietuvos darbo birža, Registrų centras. Bus identifikuojami užsieniečiai ir vienoje vietoje kaupiami ir tvarkomi duomenys apie juos, atsiras elektroniniai archyvai. Planuojama, kad su vidiniu MIGRIS portalu dirbs daugiau nei 800 darbuotojų“, – sako R. Mikučionienė.
Bus palikta galimybė pateikti ir popierinius dokumentus.
„Bus sukurta daugiau nei 30 sąsajų su kitomis informacinėmis sistemomis bei registrais. Turėsime galimybę atlikti pradinį duomenų patikrinimą greitai ir efektyviai. Iki šiol su kai kuriomis institucijomis bendraujame pildydami popierinius paklausimus, ir tai užima daug laiko. Paklausimų labai daug, privalome atlikti patikrinimus kokioje 10 sistemų, ir mūsų darbuotojas turi į kiekvieną atskirai jungtis, kaskart įvesdamas to paties žmogaus asmens duomenis. Dabar turėsime visus registrus vienoje vietoje ir įvedus asmens duomenis vieną kartą, galėsime atlikti patikrinimą visose sistemose“, – pasakoja projekto vadovė.
Ir kartu patikina, kad bus palikta galimybė pateikti ir popierinius dokumentus, nes yra ir vyresnio amžiaus žmonių, ir gyvenančių užsienyje bei neturinčių galimybės pasinaudoti internetu.
„Taip pat suprantame, kad pirmaisiais metais tikrai ne visi užsieniečiai kreipsis per elektroninę sistemą. Bus žmonių, kurie eis su popieriniais dokumentais. Bet visi prašymai bei dokumentai bus skaitmeninami ir dedami į elektronines bylas“, – dalijasi planais R. Mikučionienė.
Ir užsimena apie tolimesnius ateities planus: „norime sukurti galimybę identifikuoti Lietuvoje interesų turinčius užsieniečius, pavyzdžiui, kuriančius verslą, perkančius būstą, tačiau nesiekiančius gauti leidimo ir gyventi Lietuvoje. Mūsų tikslas – juos identifikuoti ir sukurti duomenų platformą, kuria galėtų naudotis elektroninės atpažinties priemones išduodančios institucijos. Kartu tie užsieniečiams turės lygias galimybės su Lietuvos piliečiais gauti elektronines paslauga. Bet šių paslaugų kūrimas ir teikimas – jau kitų institucijų projektai“.
