„Lietuva parodė, kaip krizės metu galima veiksmingai ir atsakingai naudoti sanglaudos lėšas. Jei kalbame, kad pinigai turi būti leidžiami kuo veiksmingiau, tokių lėšų, skatinančių augimą ir darbo vietų kūrimą, turi būti daugiau, o ne mažiau. Siūlymai drastiškai apriboti išlaidas, atnešančias daugiausiai rezultatų, nėra teisingas kelias“,– prane6ime spaudai sakė A.Ažubalis.
Diskusija su EVT pirmininku ir Europos reikalų ministrų susitikimas lapkričio 20 d. buvo skirti pasirengti lapkričio 22 d. prasidedančiam neeiliniam ES valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimui, kuriame bus mėginama pasiekti politinį susitarimą dėl ES biudžeto 2014–2020 m. sudarymo principų.
„Negalime priimti naujo siūlymo nustatyti galutinę datą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui finansuoti iš ES lėšų. Adekvati ES parama jam numatyta ES sutartyje. Išradinėti galutinius paramos terminus, tokius kaip 2017-ieji, nepriimtina, nes tai prieštarauja pirminei ES teisei. O kalbant apie siūlomas lėšas: nuo sumų tiesiogiai priklausys uždarymo proceso intensyvumas“,– sakė A.Ažubalis.
Ministras pripažino, kad naujausiame siūlyme lanksčiau nustatomi kriterijai dėl sanglaudos lėšų šalims, 2008–2010 m. patyrusioms ypatingą BVP smukimą, bet sakė, kad norint pasiekti tinkamą sprendimą, šie kriterijai turi virsti sąžiningomis paramos sumomis.
A.Ažubalis taip pat teigė, kad siūlymai dar mažinti ES bendrajai žemės ūkio politikai skirtą daugiamečio biudžeto dalį neprisideda prie tikslo suvienodinti tiesiogines išmokas, o siūlymas ilginti laikotarpį, per kurį šios išmokos bus vienodinamos, padėtį dar blogina.
„Labai svarbu, kaip siūlė Baltijos šalys, nustatyti minimalias išmokas už hektarą. Tai būtų racionalu ir sąžininga, užtikrintų vienodas sąlygas konkuruojant“,– teigė A.Ažubalis.
