Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Audronius Ažubalis: Lietuvai pasisektų, jei naujame ES biudžete išmokos nebūtų daug mažesnės

Europos didžiosioms valstybėms siekiant apkarpyti būsimąjį Europos Sąjungos (ES) biudžetą, Lietuvai „būtų labai gerai“, jei naujoje finansinėje perspektyvoje 2014-2020 metais jos gaunamos lėšos nebūtų „daug mažesnės“ nei dabartinėje – 2007-2013 metų – finasinėje perspektyvoje, penktadienį pripažino užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.
Audronius Ažubalis
Audronius Ažubalis / Andriaus Ufarto/BFL nuotr.

„Aš būčiau labai patenkintas, jei biudžetas daugiametis Lietuvai nebūtų daug mažesnis negu buvo praėjusioje finansinėje perspektyvoje. Tai būtų labai gerai, žinant, koks yra požiūris į ES biudžetą tose valstybėse ir tarp tų piliečių, kurie moka didžiąją dalį mokesčių ES biudžetą“, – žurnalistams sakė ministras bendroje spaudos konferencijoje su Baltijos šalių kolegomis.

Šiuo metu ES vyksta intensyvios derybos dėl būsimo biudžeto, galutinio sprendimo tikimasi vėliau šį mėnesį vyksiančiame viršūnių susitikime.

Tačiau pozicijos kol kas smarkiai skiriasi – daug į biudžetą mokančios šalys, visų pirma Britanija, ragina smarkiai sumažinti biudžetą, argumentuodamos valstybių narių vykdoma taupymo politika. Europos Komisija ir Europos Parlamentas nori, kad biudžetas didėtų ir taip paskatintų ekonomikos augimą.

Baltijos šalys taip pat priešinasi siūlomam modeliui, pagal kurį struktūrinės paramos lubos būtų susietos su bendrojo vidaus produkto dydžiu tais metais, kai Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikos patyrė didžiulį nuosmukį – šiuo atveju Baltijos šalys tikisi sulaukti išimties nuo bendros formulės. Lietuva, Latvija ir Estija taip pat siekia spartesnio išmokų žemdirbiams suvienodinimo.

A.Ažubalis penktadienį pabrėžė Lietuvos poziciją, kad „su mažu biudžetu ES neįveiks ekonominių sunkumų, kurie dabar yra ją užklupę“, bet kartu pripažino, kad Baltijos šalys negali „dramatiškai pakeisti biudžeto“.

Baltijos šalių ministrai sakė remiantys Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkų planuojamus protestus. Penktadienį spaudos konferenciją surengę Lietuvos žemdirbių atstovai teigė, kad jie dabar gauna išmokas, sudarančias apie 50 proc. ES vidurkio, būsimoje finansinėje perspektyvoje jas numatoma padidinti iki 65 proc.

Latvijai siūlomi skaičiai, anot užsienio reikalų ministro Edgaro Rinkevičiaus, yra dar blogesni.

„Mes visiškai nepriimtinu laikome dabartinį ES Komisijos pasiūlymą dėl tiesioginių išmokų, pagal kurį jos sudarytų 53 proc. vidurkio“, – sakė E.Rinkevičius.

Estijos ministras Urmas Paetas sakė, kad pateikti pasiūlymai yra nesąžiningi: „Tai paprasčiausiai nesąžininga, kiek tai susiję su išmokomis žemės ūkiui“.

ES viršūnių susitikimo metu lapkričio 22-23 dienomis Briuselyje protestuos apie 40 žmonių iš Lietuvos, o iš visų trijų trijų Baltijos šalių jų laukiama apie 100. Spaudos konferencijoje penktadienį Vilniuje Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas sakė, jog iš ES vadovų tenorima lygių sąlygų.

Baltijos žemdirbiai protesto akciją pradės senu sovietinės gamybos traktoriumi, kuris lapkričio 12 dieną pajudės iš Talino ir važiuos per visas tris Baltijos šalis, simbolizuodamas sunkią Baltijos šalių ūkininkų padėtį bei nelygias ūkininkavimo sąlygas Europos Sąjungoje. Planuojama, kad lapkričio 22 dieną traktorius pasieks Briuselį ir atgabens maišus Baltijos šalių žemdirbių prašymų.

Baltijos šalių ūkininkai protestą Briuselyje buvo surengę ir birželį. Tuomet juos priėmęs Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas sakė suprantantis reikalavimus sparčiau didinti tiesiogines išmokas Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbiams.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos