Išaugo ir paklausa, ir pasiūla
„Pirkėjai Lietuvoje vis dažniau gėrimus renkasi dėl jų skonio ar gaivinančių savybių, o ne dėl sudėtyje esančio alkoholio. Tai ypač pasakytina apie alų ir sidrą, kurių nealkoholinių variantų pasiūla ir pardavimai per metus reikšmingai išaugo. Pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, nealkoholinio alaus ir sidro pardavimai išaugo net 136 proc. Nealkoholinių vynų nupirkta 85 proc. daugiau“, – sako „Iki“ komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė.
„Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė sako, kad pardavimai yra rekordiniai. „Pastaraisiais metais stebime vis ryškesnę tendenciją, kad mažėjant alkoholinio alaus pardavimams kasmet auga nealkoholinio alaus paklausa, o šįmet ji tiesiog šovė į viršų. Pirmąjį šių metų pusmetį „Maximos“ tinkle Lietuvoje tokių gėrimų buvo parduota du kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tai yra rekordas – nealkoholinis alus Lietuvoje dar niekada nebuvo toks populiarus“, – sako V.Drulienė.
Nori ir ragauti, ir vairuoti
„Iki“ atstovė pastebi, kad nealkoholinius gėrimus vartotojai renkasi dėl praktinių sumetimų – nori ir ragauti, ir vairuoti.
„Tikrai daugėja alaus ar sidro mėgėjų, kurie sąmoningai vietoje įprasto alaus vis dažniau renkasi nealkoholinį – daugelis dėl propaguojamo sveikesnio ir atsakingesnio gyvenimo būdo. Nemažai žmonių nealkoholinį alų ar kitus gėrimus taip pat renkasi ir iš praktinių sumetimų. Nealkoholiniai gėrimai neužkerta galimybės sėsti prie vairo ar dirbti, tačiau leidžia mėgautis pamėgtų gėrimų skoniu“, – sako B. Čaikauskaitė.
„Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė sako, kad pardavimai yra rekordiniai. Pasak jos, tokioms tendencijoms įtakos turėjo ne tik įvesti alkoholio prekybos ir reklamos ribojimai, bet ir pastebimai išaugusi nealkoholinio alaus ir jo kokteilių pasiūla.
„Jei, pavyzdžiui, 2014 metais mūsų parduotuvėse pirkėjai galėjo rinktis vos iš 15 nealkoholinio alaus rūšių, tai šiuo metu didžiuosiuose prekybos centruose siūlome per pusšimtį skirtingų nealkoholinio alaus ir nealkoholinių alaus kokteilių gėrimų“, – teigia V. Drulienė.
Prekyba dar „lubų“ nepasiekė
Pasak prekybininkų ir aludarių, nealkoholinis alus Lietuvoje dar turi daug erdvės populiarėti – nors jo pardavimai auga kartais, nealkoholinis alus tik neseniai perkopė 2 procentų viso alaus rinkos ribą. Ispanijoje šis segmentas sudaro daugiau nei 10 procentų viso alaus rinkos.
Nealkoholinio alaus istorija prasidėjo 1919 m., kuomet JAV paskelbė „sausąjį įstatymą“. Įstatymu buvo nustatyta, kad alus patenka į alkoholinio gėrimo kategoriją, kai jo stiprumas viršija 0,5 laipsnio. Ši norma buvo užfiksuota ir daugelio kitų pasaulio šalių įstatymuose, ir būtent šis skaičius skiria alkoholinį alų nuo nealkoholinio.
