SEB atsisako nemokamo mokėjimo kortelių siuntimo
SEB banko klientams nuo rugsėjo 1 d. naujos ar atnaujintos mokėjimo kortelės išsiuntimas paprastu paštu Lietuvoje atsieis 2 eurus (iki tol buvo nemokamas), o kortelės siuntimas registruotu paštu brangs nuo 1,45 euro iki 4 eurų, siunčiant į užsienį – nuo 5,79 euro iki 10 eurų.
Sąskaitos atidarymas ne rezidentams nuo rugsėjo kainuos 250 eurų (iki tol kainavo 200 eurų).
SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė komentavo, kad bankas paslaugų įkainius kartą ar du per metus peržiūri atsižvelgdamas ir įvertindamas klientų poreikius, rinkos situaciją, patiriamas paslaugų teikimo sąnaudas.
Ji taip pat nurodė, kad įkainių pokyčiai „yra minimalūs ir klientams reikšmingos įtakos nedarys“.
„Sąnaudos didėja dėl reguliacinių reikalavimų, taikomų finansų sektoriui, ir nuolatinių mūsų investicijų į informacinių sistemų ir skaitmeninių bei savitarnos sprendimų tobulinimą“, – komentare 15min sakė E.Dovbyšienė.
Tuo metu paslaugų planų mokesčiai, jos teigimu, nekeičiami jau nuo 2018 metų.
„Priešingai, paslaugų planų įkainiai nuo jų sukūrimo 2012 metais nuosekliai mažėjo, taip pat paslaugų planų sudėtis per tuos metus buvo plečiama klientams naudingomis paslaugomis. Pavyzdžiui, 2018 m. pristatėme galimybę klientams vienodomis sąlygomis išsiimti grynuosius pinigus iš bet kurio Lietuvos ir užsienio bankomato, ne tik SEB banko“, – nurodė E.Dovbyšienė.
Sąnaudos didėja dėl reguliacinių reikalavimų, taikomų finansų sektoriui, ir nuolatinių mūsų investicijų į informacinių sistemų ir skaitmeninių bei savitarnos sprendimų tobulinimą.
SEB banko atstovė taip pat komentavo, kad peržiūrint įkainius siekiama skatinti klientus naudotis nemokamomis savitarnos paslaugomis. Pasak jos, taip siekiama skirti konsultantų laiką ne techninėms operacijoms, o pridėtinę vertę kuriančioms finansų konsultacijoms būsto paskolų, lizingo, investavimo, kaupimo ateičiai ir kitų asmeninių ir įmonių finansų valdymo klausimais.
„Nuotoliniu būdu teikiamų banko konsultacijų skaičius pirmą šių metų ketvirtį išaugo dar 15 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – sakė ji.
„Swedbank“ imasi paslaugų planų, PIN generatoriaus įkainių pokyčių
Tuo metu „Swedbank“ klientams nuo rugsėjo 1 dienos brangs kai kurie paslaugų planai. Pavyzdžiui, už paslaugų planą „Patogu“ darbo užmokestį gaunantys klientai mokės 1,1 euro per mėnesį (iki tol – 0,9 euro).
„Senjorų programos“ ir programos „Auksinė paslauga“ dalyviai už paslaugų planą „Patogu“ mokės 1 eurą per mėnesį (iki tol – 0,7 euro).
Paslaugų planų neturintiems klientams minimalus kasdienių paslaugų mokestis atsieis 1 eurą (buvo 0,7 euro), o bekontaktės „Debit Mastercard“ kortelės mėnesinis aptarnavimo mokestis sieks 1 euro (buvo 0,7 euro).
Pokyčiai neaplenks naujo PIN generatoriaus išdavimo ir keitimo įkainių. Nuo rugsėjo tai atsieis 16 eurų (buvo 8,69 euro). Tiesa, ši priemonė ir toliau bus nemokamai išduodama „Senjorų programos“ bei Jaunimo programos „Vienas+“ dalyviams ir „Pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslauga“ turėtojams.
Bankas nurodė, kad įkainių pokyčiai atlikti įvertinus išaugusius kaštus ir išaugusius reikalavimus.
„Įkainių pokyčius atlikome įvertinę išaugusius kokybiškų ir saugių banko paslaugų teikimo kaštus bei įgyvendindami pinigų plovimo prevencijos reikalavimus. Įgyvendinami pokyčiai leis ir toliau investuoti į klientų aptarnavimo kokybę, banko elektroninių kanalų plėtrą, naujų paslaugų diegimą bei išmanių atsiskaitymų infrastruktūrą“, – 15min informavo „Swedbank.“
Pokyčių numatė ir Šiaulių bankas
Šiaulių bankas nuo rugsėjo 1 dienos taip pat yra numatęs kelis pakeitimus. Pavyzdžiui, paslaugų planas „Modernus“ nuo rugsėjo per mėnesį atsieis 1 eurą (iki tol – 0,90 euro).
„Tradicinio“ plano įkainiai keisis lojaliems ir virš 65 metų amžiaus sulaukusiems klientams – jie už šį planą turės mokėti 1 eurą, kai iki tol mokėjo 0,80 euro. Visiems kitiems plano „Tradicinis“ klientams įkainiai nesikeis – jie ir toliau mokės 1,5 euro per mėnesį.
PIN kodų kortelės pakeitimas pametus arba kliento prašymu nuo rugsėjo brangs nuo 3 eurų iki 5 eurų.
Šiaulių banko komunikacijos grupės vadovė Monika Rožytė komentavo, kad įkainių pokyčiai dažniausiai vyksta vieną ar du kartus per metus, o jų metu yra įvertinama klientų elgsena bei poreikiai, kaštų struktūra ir paslaugų kainodara.
„Luminor“ pakeitimų privatiems klientams nenumato
Pokyčių nuo rugsėjo iš didžiųjų bankų nenumato tik „Luminor.“ Jo atstovai komentavo, kad naujas kainynas turėtų įsigalioti nuo 2022 m. lapkričio, tačiau privatiems klientams pokyčių nebus.
„Netrukus apie laukiančius pokyčius informuosime savo klientus, tačiau jau dabar galime pasakyti, kad siekdami tobulinti pasiūlymus privatiems klientams Lietuvoje nenumatome jiems skirtų paslaugų įkainių didinimo”, – nurodė „Luminor.“
Socdemai kelia klausimus apie „galimus kartelinius susitarimus“
Daugumai didžiųjų bankų keliant įkainius, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija ragina Lietuvos banką ir Konkurencijos tarybą pasidomėti „galimais karteliniais susitarimais bankų sektoriuje.“
„Koncentracija Lietuvos bankų sektoriuje milžiniška: didieji bankai vis dar užima 90 proc. visos rinkos. Tokia rinka – puiki dirva visokiems susitarimams“, – pranešime anksčiau cituota frakcijos narė Rasa Budbergytė.
Parlamentarė sakė, kad jos neįtikina Lietuvos banko argumentas, esą paslaugos brangsta dėl to, kad bankai išleidžia daugiau pinigų apsisaugoti nuo Rusijos kibernetinių atakų.
„Lietuvos bankas nesuklydo prognozuodamas, kad karas nepaveiks mūsų bankų. Kaip matome, jų pelnai ne tik nemažėja, bet ir smarkiai didėja. Tačiau bankininkai toliau neriasi iš kailio galvodami, ką čia dar apmokestinus. Gal įves pinigų leidimo mokestį?“ – sarkazmo negailėjo Seimo narė.
R. Budbergytė siūlo apsvarstyti galimybę padidinti Lietuvos banko patvirtintame pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelyje nustatytą 550 eurų sumą, kurią galima išsigryninti be mokesčių, taip pat – į mokėjimo krepšelį įtraukti daugiau gyventojų dažnai naudojamų paslaugų.
„Pajamas graužia infliacija. Jei reikia grynųjų – moki mokestį bankui. Žmonės tarsi baudžiami už tai, kad nori panaudoti savo pinigus, ir verčiami laikyti pinigus banko sąskaitoje. Tokie apribojimai labai naudingi bankams“, – sakė Seimo narė.