EK skaičiavimais, bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas euro zonoje 2022 metais sieks 2,6 proc., o 2023 metais – 1,4 procento.
Infliacijos rodiklis metų pabaigoje greičiausiai sieks 7,6 proc. ir bus daug didesnis nei prognozuota anksčiau.
Tuo metu 2023 metais infliacija gali siekti 4 proc., vis dar gerokai viršydama ES tikslinį 2 proc. lygį ir išlikti gerokai didesnė nei anksčiau prognozuoti 2,7 procento.
„Nežinome, kokia bus karo eiga ir su dujų tiekimu susijusi padėtis, todėl ši prognozė yra labai neapibrėžta bei gali būti toliau mažinama“, – spaudos konferencijoje teigė už ekonomikos reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Paolo Gentiloni.
Savo prognozėje EK nurodė, kad Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė „papildomą spaudimą“ energijos ir maisto kainoms, kurios mažina namų ūkių perkamąją galią.
Kiti veiksniai, neigiamai veikiantys augimą, yra „greitesnis nei tikėtasi“ Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos griežtinimas, kuris, pasak banko, reikalingas infliacijai pažaboti.
Įtakos turės ir „tebesitęsiantis ekonomikos augimo lėtėjimas JAV“ bei Pekino taikomos COVID-19 plitimo stabdymo priemonės, dėl kurių uždaromos gamyklos ir mažėja paklausa.
Kalbant apie infliaciją, EK skaičiavimais, pikas greičiausiai bus pasiektas trečiąjį šių metų ketvirtį, o vėliau rodiklis palaipsniui nukris iki žemiau 3 proc. iki 2023-ųjų pabaigos.
Euro zonoje vartotojų kainų infliacija birželį pasiekė naują rekordą – 8,6 procento.
Augimo ir infliacijos prognozės „labai priklauso nuo karo eigos ir ypač nuo jo padarinių dujų tiekimui Europoje“, pažymėjo EK, nes „tolesnis dujų kainų didėjimas gali dar labiau padidinti infliaciją ir slopinti augimą“.
