Tinklalapio bullionvault.com duomenimis, aukso kaina eurais gegužės 4 d. buvo užkilusi iki 1868 eurų už unciją, tuo pačiu metu aukso kaina doleriais siekė 2057 už unciją.
Gegužės 5 d. kainos nežymiai nusileido, tačiau jau kuris laikas išlieka rekordiškai aukštos. Nuo kovo 1 d. aukso kaina pakilo 7,5 proc. nuo 1720 iki 1849 euro už unciją.
Tiesa, matuojant ilgesniu periodu, pavyzdžiui, metais, augimas būtų kiek mažesnis, apie 6,3 proc.
15min kalbinti ekspertai tai sieja su globalioje ekonomikoje vyraujančiu neapibrėžtumu, kuris ateina iš JAV – pastarosiomis savaitėmis ten veiklą nutraukė ne vienas regioninis bankas.
Tai lemia, kad dalis pasaulio investuotojų ir vėl gausiau atsigręžia į auksą.
Tokios tendencijos pastebimos ir Lietuvoje. Kaip portalui komentavo parduotuvių tinklo „Florinus“ atstovas Žilvinas Leškevičius, aukso kainos kilimo tendencija buvo matyti kuris laikas.
„Auksas po truputį kyla, reaguodamas į įvairius įvykius, tokius kaip bankų bankrotas, recesijos pranešimai, JAV ataskaitos apie užimtumą, nedarbą, ekonomikos prognozes. Auksas visąlaik į tai reaguoja – jeigu akcijų rinkose prognozuojamas kritimas, pinigai investuojami į auksą. Kuo bus neramesnė ekonominė situacija, tuo labiau jis ir kils“, – sakė Ž.Leškevičius.
Pašnekovas priminė, kad aukso kaina visąlaik svyruoja, tačiau tai – normali praktika.
Verslininkas pridūrė, kad jo valdomos „Florinus“ parduotuvės per pirmus 3 mėnesius bendrovė pardavė 1054,92 kilogramų tauriųjų metalų daugiau negu per 2022 metų pirmus tris mėnesius. Tai – 4,785 mln. eurų papildomų pajamų.
A.Milevskis: aukso kaina iki dangaus nekils
„Synergy Finance“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas Artūras Milevskis portalui 15min teigė, kad aukso kaina kyla dėl esančio neapibrėžtumo ir JAV bankų krizės, tačiau pridūrė, jog ir pačiai aukso kainai esama aplinka nėra tokia palanki.
„Vienas iš neigiamų dalykų – didėjančios palūkanos už obligacijas ir kitą turtą. Auksas visada konkuruoja su kitomis saugiomis priemonėmis, pavyzdžiui, valstybių obligacijomis. Kai palūkanos už jas buvo 0 proc., tai skirtumo ar laikyti valstybės skolą, ar auksą nebuvo. Auksas neturi bankroto rizikos. Dabar auksas turi konkurenciją iš didesnių palūkanų, bet investuotojams matant, kad lūžta vienas JAV bankas po kito, jis sulaukia paklausos dėl bankų bankrotų ir kalbų apie recesiją. Bet kiek auksas kils, priklauso nuo to, kaip dėliosis pasaulio situacija“, – kalbėjo A.Milevskis.
Finansų ekspertas priminė, kad mėginant įšokti į aukso kainos kilimo bangą visuomet egzistuoja rizika prašauti ir prarasti pinigus.
„Kalbant apie bangą – ar šokti, ar nešokti, tai jau kalba apie spekuliavimą. Mes jau esame metus toje bangoje, tačiau situacijai pasikeitus bet kurį mėnesį galime iš tos bangos iššokti. Reikia suprasti, kad gali į ją ir nepataikyti“, – komentavo jis.
Eksperto teigimo, investuotojas, kuri nori turėti diversifikuotą investicijų portfelį, gali jame turėti apie 5–10 proc. aukso investicijų – tokios dalies tikrai pakanka.
Tam nebūtina pirkti fizinio aukso, o galima investuoti į su šia turto klase susietus akcijų indeksus ar panašias finansines priemones.
Vis dėlto, numatyti tolesnę aukso kainos trajektoriją yra sudėtinga – pavyzdžiui, 3 tūkst. riba galėtų būti pasiekta esant itin prastai situacijai ekonomikoje arba į rinką suplūdus daug spekuliatyviai nusiteikusių investuotojų, mano A.Milevskis.
Vertindamas aukso kainą, finansų ekspertas pats sako dažniausiai žiūrintis į tai, kiek kainuoja išgauti auksą kaip žaliavą. „Šiuo metu aukso išgavimo savikaina yra artimesnė 1300–1400 JAV dolerių. Tai reiškia, kad bendrovės, kurios išgauna auksą ir jį perdirba, uždirba tikrai gerai. Jeigu kaina dar kils, atsiras dar daugiau pasiūlos ir tai visuomet veikia kaip svarelis, traukiantis kainą žemyn“, – kalbėjo A.Milevskis.
„Aukso kaina iki dangaus neauga“, – pridūrė pašnekovas.
M.Dubnikovas: tai nėra ilgalaikė investicija
Ekonomistas Marius Dubnikovas neslėpė, kad nėra aukso šalininkas ir pridūrė, kad tokia investicija galėtų būti nebent trumpalaikė.
„Labai panaši aukso kaina buvo 2020 m. Ji šoktelėjusi jau kelis mėnesius – augimas yra dėl infliacijos, karų, dar ir palūkanų augimas lemia tam tikrą posūkį link aukso. Kitos turto klasės galbūt nedavė tokios grąžos, kokios tikėtasi. Bet reikia turėti omenyje, kad auksas vargu ar yra ilgalaikė investicija – jis yra labai spekuliatyvus“, – 15min komentavo jis.
Pašnekovas prisiminė, kad 2011 m. diskutuojant apie Graikijos krizę ir galimus jos padarinius Europai, auksas kainavo apie 1800 JAV dolerių už unciją. Tad, tuo metu nusipirkus aukso ir išlaukus 12 metų iki dabar, uždarbis siektų vos 10 proc.
Ekonomistas taip pat teigė skeptiškai žvelgiantis į prognozes, kad aukso uncijos kaina galėtų dar labiau pakilti ir siekti, pavyzdžiui, 3 tūkst. eurų.
„Iš principo tiek kainuoti gali, tačiau turėtų būti tokios suirutės, kad pinigai būtų beverčiai, o įmonės neturėtų perspektyvų“, – ironizavo pašnekovas.
M.Dubnikovas priminė, kad aukso dažniausiai svyruoja priklausomai nuo neužtikrintumo ateitimi ir ekonomika. Tačiau tai įprastai tęsiasi neilgai.
„Negatyvioje aplinkoje pasaulis gyvena metus–du, ji vėliau atsitraukia, o su tuo atsitraukimu auksas pinga“, – sakė jis.
Nors M.Dubnikovas neatmetė tikimybės, kad aukso kaina gali dar didėti, tačiau, jo nuomone, būna ir geresnių priemonių pinigų vertei išlaikyti ir ją auginti.
„Auksas neturi vidinės grąžos elemento. Jeigu perkame nekilnojamąjį turtą, mes galime jį išnuomoti ir gauti pajamų, jeigu perkame akcijas, yra pelnas, pinigų srautai, jeigu skoliname pinigus – gauname palūkanas. Perkant auksą grąžos elementas yra neigiamas – patiriama kaštai jį saugant, o palūkanų jis negeneruoja“, – sakė jis.
