Šio brangiojo metalo paklausa pasaulio rinkoje liepos–rugsėjo mėnesiais sudarė 915 tonų ir buvo mažiausia nuo 2009 metų trečiojo ketvirčio.
„Paklausos silpnumą visų pirma lėmė Indija“, – pareiškė tarybos vadovas Johnas Mulliganas.
„Iš skaičių matyti, kad juvelyrinių dirbinių paklausa (Indijoje), palyginti su 2016 metų trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 25 proc., o monetų paklausa buvo 23 proc. mažesnė“, – pridūrė jis.
Pagal nuperkamą aukso kiekį Indija pasaulyje nusileidžia tik Kinijai. Aukso paklausa Indijoje sumažėjo dėl įvairių vyriausybės priemonių, įskaitant naują mokesčių sistemą ir kovos su pinigų plovimu nuostatas.
Tuo tarpu Kinijoje auksinių juvelyrinių dirbinių paklausa trečiąjį ketvirtį padidėjo 13 proc., o aukso monetų paklausa pašoko 57 procentais.
Aukso kaina ketvirtadienį smuktelėjo nuo 1,284 tūkst. JAV dolerių už unciją trečiadienio vakare iki 1283,71 JAV dolerio už unciją.
Pasak „CMC Markets“ analitiko Davido Maddeno, „pastaruoju metu aukso kaina svyravo nedaug, nes rinka, regis, negali apsispręsti, kuria kryptimi judėti“.