Bendrovės apskaičiuotas būsto išlaidų indeksas rugsėjį padidėjo 1,5 proc., palyginti su ankstesniu mėnesiu, ir 20,3 proc., palyginti su analogišku praėjusių metų mėnesiu.
Per devynis šių metų mėnesius indeksas išaugo 17,6 proc., palyginti su 2020 metų sausio–rugsėjo mėnesių laikotarpiu.
Didėjančios finansinio nestabilumo rizikos gyvenamojo nekilnojamojo turto sektoriuje kelia susirūpinimą, spausdamos bankininkystės reguliavimo institucijas imtis priemonių atvėsinti rinką, be kita ko, apribojant skolinimąsi būstui, pažymi „MarketWatch“.
Rekordiškai žemos palūkanų normos ir didėjančios santaupos nuo 2020 metų pradžios teikiamų dosnių vyriausybės finansinių paskatų, skirtų kovoti su COVID-19 pandemijos padariniais, fone sukėlė būsto kainų šuolį ir paskatino finansų rinkos reguliuotojas šią savaitę aptarti būtinybę nustatyti apribojimus būsto paskolų srityje.
Australijos centrinis bankas taip pat perspėjo apie didėjančias sistemines rizikas, jei būsto vertė ir toliau didės.
Visi jis atmetė galimybę, kad šiai problemai išspręsti bus panaudotas bazinės palūkanų normos kėlimo mechanizmas. Šiuo metu, remiantis banko pareiškimais, palūkanų normos didėjimo nesitikima iki 2024 metų.
„CoreLogic“ tyrimų direktorius Timas Lawlessas teigė, kad nors būsto kainų augimas ir toliau išlieka stiprus, jis sulėtėjo nuo aukščiausio lygio šiais metais, kadangi sumažėjo būsto prieinamumas.
Būsto vertė auga žymiai greičiau nei namų ūkių pajamos, todėl daugumai gyventojų, ypač ankstyvųjų būsto pirkėjų, surinkti pradinę įmoką yra gerokai sunkiau.
Sidnėjus yra puikus tokios situacijos pavyzdys. Vidutinė namo vertė mieste dabar yra šiek tiek daugiau nei 1,3 mln. Australijos dolerių (940 tūkst. JAV dolerių), o tipiniam būsto pirkėjui reikėtų turėti apie 262,3 tūkst. Australijos dolerių, kad galėtų įmokėti 20 proc. užstatą, pažymėjo T.Lawlessas.
