Vartotojų kainų šuolis, kurį lėmė išaugusios išlaidos kurui ir būstui, buvo net didesnis, nei prognozavo analitikai, ir padidino spėliones, kad Australijos centrinis bankas gali padidinti palūkanų normas jau kitą savaitę.
Tai būtų drąsus žingsnis akivaizdžiai apolitiškam Australijos rezervų bankui (RBA), kuris nenorėtų būti vertinamas kaip darantis įtakai šiuo metu šalyje vykstančiai rinkimų kampanijai.
Pastarasis kartas, kai RBA pakėlė palūkanų normas per rinkimų laikotarpį, įvyko 2007 metais.
Visgi spaudimas auga, kai JAV, Naujosios Zelandijos ir Kanados centriniai bankai jau žengė tokį žingsnį.
Iždo ministras Joshas Frydenbergas trečiadienį teigė, kad infliacijos šuolį lėmė kainų augimas, kurio vyriausybė nekontroliuoja, įskaitant tiekimo grandinių problemas, sukeltas COVID-19 pandemijos ir Rusijos invazijos į Ukrainą padarinių.
„Tai, į ką šiuose skaičiuose neatsižvelgiama visa apimtimi, yra perpus sumažinto degalų akcizo poveikis“, – pridūrė J.Frydenbergas.
Degalų mokesčio sumažinimas buvo pagrindinė priemonė, kurios ėmėsi šalies vyriausybė, siekdama sumažinti pragyvenimo išlaidų daromą spaudimą, kartu su vienkartine 250 Australijos dolerių (179 JAV dolerių) išmoka milijonams australų, kuri buvo paskirstyta trečiadienį.
Pragyvenimo išlaidos tapo pagrindine Australijos federalinių rinkimų, kurie turi vykti gegužės 21 dieną, kampanijos problema, nes infliacija viršija santykinai lėtą metinį darbo užmokesčio augimą šalyje, gruodžio mėnesį siekusį 2,3 procento.
Intensyvių diskusijų sulaukė ir būsto įperkamumo klausimas – remiantis statistiniais duomenimis, vidutinė būsto kaina šalyje siekia 920 tūkst. Australijos dolerių (659 tūkst. JAV dolerių), o daugiausiai gyventojų turinčioje Naujojo Pietų Velso valstijoje – net 1,2 mln. Australijos dolerių.
