„Jei jūsų skrydis neįvyko dėl avialinijų darbuotojų streiko, galite prašyti iš oro linijų bendrovės sugrąžinti visą už bilietą sumokėtą pinigų sumą, gauti bilietą kelionei kitą dieną arba prašyti galimybės išvykti artimiausiu reisu, kuriame yra laisvų vietų, – aiškina kelionių agentūros „BPC Travel“ generalinis direktorius Gvidas Aukštuolis. – Tai gali būti net ir kitų oro linijų organizuojamas skrydis; visas išlaidas turi padengti neįvykusį skrydį organizavusi aviakompanija. Vis dėlto, norintiems mėgautis kelione ir nesirūpinti, kad bus praleista itin svarbi komandiruotė, derybos ar kitas verslo susitikimas, patarčiau į svečią šalį vykti bent vieną dieną anksčiau.“
Civilinės aviacijos administracijos Oro transporto skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Janovičienė pastebi, kad streikai yra priskiriami ypatingoms aplinkybėms (force majeure), todėl keleiviams, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr.261/2004, oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos. „Tačiau oro vežėjas, atidėjęs arba atšaukęs skrydį, privalo rūpintis keleiviais pagal šio reglamento pagalbos keleiviams taisykles“, – pastebi R. Janovičienė.
Pasak G. Aukštuolio, būtina atsižvelgti ir į faktą, kad dažniausiai streikai vyksta išsivysčiusiose šalyse, kuriose itin stiprios darbuotojų interesams atstovaujančios profsąjungos, nes beveik visų avialinijų streikų priežastis – darbdavių ir darbuotojų nesutarimai dėl darbo sąlygų: atlyginimo dydžio, darbo valandų skaičiaus, atleidimo iš darbo sąlygų ir kt. Pastaruoju metu daugiausia streikų, sutrikdžiusių reisų tvarkaraščius, vyko Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje bei Graikijoje. Tiesa, streikų trukmės būta skirtingos – vieni tik sutrikdė skrydžius, kiti – visiškai paralyžiavo aviakompanijos darbą.
Civilinės aviacijos administracijos duomenimis, 2013 m. dėl streikų iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto buvo atšaukti 4 skrydžiai: du – į Frankfurto oro uostą, vienas – į Barseloną ir vienas – į Paryžiaus Bovė oro uostą.
