Kelerius metus kiekybinio skatinimo programa, kurią vykdė Europos centrinis bankas, artėja į pabaigą. Visos programos metu ECB supirko apie 2,5 trln. vertės vertybinių popierių. Lietuva pirko jų už 10 mlrd. eurų – 8,5 mlrd. eurų išleido tarptautiniams vertybiniams popieriams, o 1,5 mlrd. eurų išleido obligacijoms Lietuvoje įsigyti.
„Prognozuojame, kad per birželį-gruodį apsipirksime dar už 700 mln. eurų, tada iš viso būsime nupirkę arti 11 mlrd. eurų (vertės vertybinių popierių)“, – pirmadienį žurnalistams sakė V.Vasiliauskas.
Jo manymu, skatinimo politika buvo sėkminga.
„Bent jau ekonomika auga euro zonoje, manau, ne be ECB pastangų. Kreditavimo sąlygos tikrai geros, tą matome ir Lietuvoje, tiek smulkaus vidutinio verslo, tiek gyventojų atžvilgiu. Aš manau, kad skatinimo programa prisidėjo prie situacijos geroko pagerinimo“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.
Praėjusią savaitę Rygoje vyko ECB posėdis, kurio metu nuspręsta nuo 30 mlrd. eurų iki 15 mlrd. eurų sumažinti obligacijų supirkimo programą ir ją nutraukti iki metų pabaigos. Didieji įsigijimai, V.Vasiliausko teigimu, bus atlikti rudenį.
ECB žada, kad palūkanų nedidins iki kitų metų vidurio. V.Vasiliausko preliminariu vertinimu, palūkanos padidintos galėtų būti kitų metų rudenį, prireiktų maždaug ketvirčio, kol didinimas pasijaustų ir komerciniuose bankuose.
Bent jau ekonomika auga euro zonoje, manau, ne be ECB pastangų. Kreditavimo sąlygos tikrai geros, tą matome ir Lietuvoje, tiek smulkaus vidutinio verslo, tiek gyventojų atžvilgiu. Aš manau, kad skatinimo programa prisidėjo prie situacijos geroko pagerinimo, – kalbėjo V.Vasiliauskas.
„Manau, rinkos pradės įsiskaičiuoti jau ir anksčiau tą palūkanų didinimą. Kalbant apie Lietuvą, manau, kad procesas po truputį yra prasidėjęs. Nežymiai, bet palūkanų pokyčiai yra. Bent jau būsto paskolų padidėjimas yra 0,2 proc.“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.
Vis tik kitais metais ECB ir toliau vykdys skatinamąją pinigų politiką reinvestuodamas, todėl, Lietuvos banko valdybos pirmininko manymu, „2019 metais kažkokių didesnių pačių palūkanų judėjimo nepamatysime.“
„Akcentas buvo uždėtas ties reinvestavimu. 2019 metai bus tie metai, kada pinigų politika ir toliau bus pakankamai skatinanti. Ekonominė situacija kaip ir nesikeičia, rizikos subalansuotos. Kažkokių debesų ECB vidutiniu laikotarpiu dėl ekonomikos nemato“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.
Tačiau ECB posėdžio metu daug kalbėta apie G7 susitikimą ir JAV prezidento Donaldo Trumpo įkvėptą muitų karą.
„G7 susitikimas buvo vienas iš klausimų. Kol kas yra vertinama tik galima įtaka, jeigu prasidės visuotinis apsikeitimas tarifų didinimais“, – V.Vasiliauskas aiškino, kad tai vidutiniu laikotarpiu galėtų padaryti įtaką pasaulinio bendrojo vidaus produkto (BVP) susitraukimui. Euro zonai tai gali atsiliepti kaip eksportuojančiai ekonomikai.
ECB vertinimu, šiemet euro zonos ūkis turėtų augti 2,1 proc. – kovą prognozuotas 2,4 proc. augimas. Kitais metais augimas turėtų siekti 1,9 proc., o 2020 metais – 1,7 proc.
ECB padidino infliacijos prognozę – kovą manę, kad kainos augs 1,4 proc., dabar prognozuoja 1,7 proc. infliaciją. Tiek pat kainos didėti turėtų ir 2019, 2020 metais.
ECB kiekybinio skatinimo programa buvo pradėta 2015 metų kovo mėnesį. Programos esmė – euro zonos centriniai bankai antrinėje rinkoje perka didelį kiekį viešojo ir privačiojo sektorių skolos vertybinių popierių. Perkant didelį kiekį ilgesnės trukmės finansinio turto ir taip įliejant pinigų į finansų rinką, formuojamos palankesnės finansavimosi sąlygos ir skatinamas ekonomikos augimas.
