„2022 m. Lietuvoje buvo užfiksuota didžiausia metinė infliacija nuo 1995 m. – ji siekė net 19,7 proc. Prie sąlyginai žemos infliacijos pripratusius Lietuvos gyventojus tokia situacija paskatino aktyviau ieškoti būdų, kaip apsaugoti savo pinigus nuo nuvertėjimo ir kylančių kainų. Padidėjusios palūkanų normos lėmė ir tam tikrų, anksčiau kiek primirštų, investicijų rūšių išpopuliarėjimą“, – sako Deividas Urbanovičius, sutelktinio investavimo į NT nuomos projektus platformos „InRento“ ryšių su investuotojais vadovas.
2023 m. Lietuvos banko atliktas tyrimas parodė, kad investuojančiųjų skaičius per metus šoktelėjo net 75 proc. Be to, praėjusiais metais Lietuvos gyventojai bendrai sudarė beveik 2 mln. investicinių sandorių – dvigubai daugiau nei 2022 m.
„Investuotojai ėmė dažniau rinktis tokias priemones, kaip fondai bei obligacijos. Investicijos į obligacijas Lietuvoje padidėjo dvigubai, iki 769 mln. eurų. Panašiai augo ir investuotas turtas į fondus, kuris pernai pasiekė 706 mln. eurų. Taip pat Europos centriniam bankui (ECB) keliant palūkanų normą iki 4 proc. per metus, paaugo ir indėlių siūlomos palūkanos, kas paskatino ir šios investicijų rūšies populiarėjimą.
Terminuotuose indėliuose laikoma suma pernai Lietuvoje taip pat augo du kartus, iki 22,3 mlrd. eurų. Tuo metu investicijos į nekilnojamąjį turtą su būsto paskola, dėl išaugusių paskolų kaštų, kuriam laikui tapo ne tokiomis patraukliomis“, – pasakoja D.Urbanovičius.
Kaip nauja aplinka paveiks skirtingas investicijų galimybes?
Gegužės mėnesio duomenys rodo, kad infliacija Lietuvoje sumažėjo iki 0,9 proc. Reaguojant į ekonomikos pokyčius, ECB birželio mėn. pirmą kartą nuo 2019 m. ryžosi pradėti mažinti bazines palūkanų normas.
„Ką šis pokytis reiškia gyventojų investicijoms? Mažėjant palūkanų normoms, mažės ir obligacijų bei indėlių siūlomos palūkanos, tad šios investavimo priemonės, tikėtina, praras savo ligšiolinį populiarumą. Kita vertus, mažinamos palūkanų normos suteikia paspirtį ekonomikos augimui, o tai gali lemti ir akcijų rinkų augimą bei savo ruožtu investicijų į bendrovių akcijas didesnį aktyvumą“, – sako D.Urbanovičius.
Anot eksperto, mažinamos palūkanų normos gali atnešti pokyčių ir nekilnojamo turto srityje, nes kris skolinimosi kaina.
Kaip elgtis investuotojams?
D.Urbanovičius pabrėžia, kad šiuo metu pravartu ieškoti investicijų, kurios siūlytų fiksuotą grąžą metams ar keleriems į priekį.
„Pastaruoju metu nemažai įmonių Lietuvoje leido obligacijas su, palyginti, aukštomis, dažnai – dviženklėmis, palūkanomis. Tad galima žvalgytis į anksčiau išleistas obligacijas, bet būtina įvertinti apsaugos priemones. Taip pat galima kreipti dėmesį į alternatyvias investicijas, pavyzdžiui, „InRento“ finansuojamų NT nuomos projektų fiksuotos metinės palūkanos siekia iki 10,5 proc. maksimaliam 36 mėn. laikotarpiui”, – pasakoja D.Urbanovičius.
Ekspertas pabrėžia, kad besikeičianti makroekonominė situacija dar kartą primena, jog investuojant svarbu reguliariai peržiūrėti savo portfelį.
„Vykstant nuolatiniams pokyčiams itin svarbu atidžiai peržiūrėti savo portfelį ir investicijų pasiskirstymą. Taip pat svarbu atsiminti, kad investicijos visada yra susijusios su rizika, o istoriniai investicijų rezultatai nebūtinai reiškia, kad sulauksime tokių pačių rezultatų ateityje”, – pažymi „InRento“ ryšių su investuotojais vadovas.
