Panašios susidomėjimo augaline mityba tendencijos stebimos ir kitose šalyse. Jungtinėje Karalystėje 2020 m. atliktas tyrimas parodė, jog 1,1 mln. Jungtinės Karalystės gyventojų pernai pradėjo maitintis augaliniu maistu, o tai yra 40 proc. daugiau nei ankstesniais metais.
„Pagrindinės priežastys, nulėmusios pasikeitusius maisto produktų vartojimo įpročius, yra nauja vartotojų karta, kuri seka pasaulines tendencijas ir diktuoja savo taisykles. Didžiausią įtaką padarė dėmesys tvarumui, aplinkos apsaugai, sveikatai, naujos mitybos kryptys, tokios kaip veganizmas ar žaliavalgystė, taip pat ir dėl etinių priežasčių gyvūninių maisto produktų atsisakančių žmonių skaičiaus augimas“, – komentuoja Vaidas Dyponas, bendrovės „Alvo prekyba“ pardavimų vadovas.
Pirmauja riešutai
Mūsų šalyje pastaraisiais metais labai populiarėjo riešutai – jų 2020 m. nupirkta net 202 proc. daugiau nei 2017 m. Panašus ir valgomųjų sėklų (aguonų, saulėgrąžų, moliūgų, ispaninių šalavijų, bolivinių balandų ir kitų) kategorijos augimas – jų nupirkta 184 proc. daugiau, o džiovintų vaisių – apie 50 proc. daugiau nei 2017-aisias. Pašnekovas sako, kad riešutų ir džiovintų vaisių, ypač becukrių, kategorijų produktų pardavimai kasmet kyla nuo 10 iki 40 proc., valgomųjų sėklų – apie 30-50 proc.
Pandeminiai 2020-ieji parodė, kad išgąsdinti nežinomybės iš parduotuvių lentynų šlavėme ne tik kruopas ar tualetinį popierių, bet ir sveikus užkandžius. Bendrovės duomenimis, pernai nupirkta net 83 proc. daugiau riešutų nei 2019-aisiais.
V.Dypono teigimu, pasikeitusios vartojimo tendencijos koreguoja ir gamintojų planus, nes prisiderinant prie poreikių į rinką turi būti įvedami vis nauji produktai.
„Riešutai yra vertinami kaip sveikas užkandis, tačiau nors jų rūšių yra įvairių, ilgainiui vartotojams pabosta vienodi skoniai. Be abejo, naujų riešutų veislių neišvesime, tačiau galima plėsti užkandžių asortimentą. Esame paruošę naują produktų kategoriją, kurią rinkai pateiksime jau 2022 m. – įvairių skonių riešutų užkandžius. Didžiąją dalį šių produktų ketiname eksportuoti į Skandinavijos šalis“, – planais dalijasi V.Dyponas.
Kuriant produktus pasitelkiami mokslininkai
Pasak pašnekovo, augantis vartotojų sąmoningumas ir didesnė produktų pasiūla lėmė ir tai, kad kardinaliai pasikeitė vartotojų požiūris į kokybę. Kokybė šiandien yra ne tik tinkamos žaliavos, saugūs ir ilgai galiojantys produktai, bet ir skoninės savybės, funkcionalumas, pridėtinė vertė palyginti su alternatyvomis.
„Kokybės užtikrinimui būtina ne tik reguliariai audituoti partnerius, žaliavas atrinkti pagal griežtus reikalavimus maisto saugai, ją tikrinti akredituotose laboratorijose. Kurdami naujus produktus bendradarbiaujame ir su mokslininkais. Kartu su Kauno technologijos universiteto (KTU) ekspertais pritaikyta riešutų ir sėklų pasterizavimo technologija, jos dėka pirmieji rinkai pasiūlėme pasterizuotus riešutus, kurių nereikia plauti. Tą pačią technologiją taikome ir aguonų, naudojamų aguonų pieno mišiniui, pasterizavimui – pasterizacija leidžia garantuoti, kad mišinyje esančios sumaltos aguonos iki gaminimo momento neapkars“, – vardija V.Dyponas.
66 proc. produkcijos kaip žaliava tiekiama maisto pramonės įmonėms, pradedant duonos ir konditerijos, baigiant pieno ar konservų pramone. Pasak V. Dypono, žaliavai taip pat keliami didesni su tvarumu, ekologiškumu ir, ypač pastaraisiais metais, mažesniu cukraus kiekiu susiję reikalavimai.
„Verslo partneriams svarbu, kad žaliavų tiekėjai vadovautųsi sąžiningos prekybos principais: užtikrintų visų darbuotojų teises, mokėtų sąžiningą atlygį, nenaudotų vaikų ar priverstinio darbo, skirtų dėmesį kovai su klimato kaita ir panašiai. Vadovaudamiesi tokiais principais renkamės augintojus, iš kurių perkame riešutus, džiovintus vaisius, valgomąsias sėklas, prieskonius, džiovintas daržoves. Turime tarptautinius UTZ ir „Fairtrade“ sertifikatus, būtinus dirbant su tokiais partneriais kaip „McDonald‘s“ ar „Circle K“. Nemažai mūsų produktų paženklinti Baltijos šalyse žinomu „Rakto skylutės“ simboliu, rodančiu, kad produktuose yra mažiau cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, nėra maisto saldiklių, tad jie palankesni sveikatai“, – kalba pašnekovas.
