„Turto areštų sparčiausiai padidėjo tarp statybos ir NT (11 proc.). Tačiau palyginus š.m. keturių mėn. ir praėjusių metų to paties laikotarpiu duomenis, vyrauja teigiamos tendencijos, nes įregistruotų turto areštų sumažėjo beveik ketvirtadaliu. Dabartinė minėtų veiklų statistika yra ne tiek reikšmingo pagerėjimo, kiek stabilizacijos požymis“, – teigia Alina Buemann, kreditų biuro „Creditinfo“, kuriame formuojama juridinių ir fizinių asmenų kredito istorija, kredito rizikos vadovė.
Turto areštų skaičius balandį ženkliai sumažėjo tarp paslaugų (21 proc.), žemės ūkio (21 proc.) ir transporto bendrovių (9 proc.), tačiau šių metų keturių mėnesių duomenis lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu – išskyrus žemės ūkį – vis dar vyrauja neigiamos tendencijos.
Vasario mėnesį didžiausia dalis – 70 proc. – visų įregistruotų turto areštų teko statybos ir nekilnojamojo turto, prekybos, transporto bei pramonės bendrovėms.
Daugiausiai įmonių turto areštų praėjusį mėnesį įregistruota Vilniaus (28 proc.), Kauno (14 proc.) ir Klaipėdos (10 proc.) apskrityse, o mažiausiai – Tauragės (1 proc.), Utenos (2 proc.) ir Alytaus (2 proc.) apskrityse.
Išregistruotų turto areštų praėjusį mėnesį buvo 1 003, o išregistruoto turto suma siekė 266 mln. Lt.
Turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas. Turto areštu siekiama užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą.
