Pernai baldų Lietuvoje buvo pagaminta už 1,984 mlrd. EUR, arba beveik už 109 mln. EUR daugiau nei ankstesniais metais.
Ypač didelę paklausą turėjo sukami sėdimieji baldai su aukščio reguliavimo įtaisu, kitaip tariant, darbui skirtos kėdės, kurių žmonėms prireikė namuose įsirengiant nuotolinio darbo vietas.
Bent keletą kartų išaugo apmušamų sėdimųjų baldų su mediniais karkasais paklausa, beveik dešimt kartų daugiau pagaminta kėdžių. Žmonės tiesiog šlavė įvairias sofas, kušetes bei tachtas, paklausūs buvo ir metaliniai baldai.
Statistika rodo, kad daugelio baldų gamybą įmonėms netrukus po pirmosios pandemijos bangos pavyko padvigubinti. Pavyzdžiui, pernai kovą medinių virtuvės baldų Lietuvoje buvo pagaminta 19 tūkst. vienetų, tą patį mėnesį šiais metais – 36 tūkst.
Pernai gegužę jų gamyba buvo smukusi iki 11 tūkst. vienetų, tačiau jau birželį medinių virtuvės baldų gamyba šoktelėjo iki 28 tūkst. vienetų.
Miegamųjų fotelių ir sofų pernai kovą pagaminta 17,6 tūkst., o šių metų kovą – 36,7 tūkst. Per metus gerokai išaugo ir medinių miegamojo baldų, taip pat valgomojo ir svetainės baldų gamyba.
Pandemijos pradžioje medinių valgomojo bei svetainės baldų gamintojai buvo priversti pristabdyti jų gamybą. Tuomet balandį jų buvo pagaminta vos 48 tūkst., bet šių metų gegužę baldininkai jų sumeistravo net 236 tūkst.
Beje, daugiausia Lietuvoje yra gaminama medinių miegamojo baldų.
Statistikos departamento duomenimis, praėjusią gegužę šių baldų pagaminta 651,5 tūkst. Pernai balandį medinių miegamojo baldų gamyba taip pat buvo sumenkusi, bet jau tų pačių metų gegužę, dar nesibaigus karantinui, jų gamyba vėl šoktelėjo ir nuolat augo.
Daugiausia Lietuvoje yra gaminama medinių miegamojo baldų.
Praėjusių metų antroje pusėje pastebimai išaugusią baldų paklausą pajuto ir lengvų konstrukcijų korpusinius baldus gaminanti bendrovė „Vilniaus baldai“. Nuo tada bendrovės pardavimai ūgtelėjo daugiau nei trečdaliu.
„Žmonės pradėjo dirbti nuotoliniu būdu, namuose įsirenginėjo darbo vietas, tad pandemijos pradžioje ne procentais, bet kartais didėjo stalų užsakymai.
Daug laiko praleidę namuose, gyventojai ėmėsi būsto atnaujinimo.
Todėl dabar stebime tolygų augimą visose produktų grupėse: vaikų baldų, lentynų, spintų“, – augančia gamyba džiaugėsi bendrovės generalinis direktorius Jonas Krutinis.
Pernai vasarą bendrovė „Vilniaus baldai“, kurios didžiąją gaminių dalį sudaro vaikiški baldai, atidarė naują gamyklą Guopstų kaime, Trakų rajone.
Ji pareikalavo 50 mln. EUR investicijų ir sudarė sąlygas gamybos apimtį padidinti net dvigubai.
Tačiau užgriuvusi pandemija privertė perdėlioti planus. „Jos įtaką pajutome 2020 m. kovą – pandemija sujaukė gerai sustyguotus planus. Dėl pandemijos kuriam laikui buvo uždarytos pagrindinio mūsų kliento parduotuvės daugelyje pasaulio šalių. Dėl to turėjome kuriam laikui sumažinti gamybos apimtį“, – prisiminė J.Krutinis.
Visa bendrovės produkcija keliauja į IKEA parduotuves. Su šia kompanija lietuviai bendradarbiauja jau nuo 1997 metų, o 2007 metais IKEA tapo pagrindiniu „Vilniaus baldų“ klientu.
Pasak J.Krutinio, prasidėjus pandemijai teko stebėti rinkų prisitaikymą prie elektroninės prekybos, daug įtakos turėjo parduotuvių darbo laiko reguliavimas. „Pardavimai labiausiai išaugo Europos rinkoje, nes ji mažiausiai paliesta šiuo metu stebimos globalios transporto krizės ir konteinerių trūkumo“, – sakė baldus gaminančios įmonės vadovas.
Įmonės finansinius metus, kurie prasidėjo pernai rugsėjį, J.Krutinis vertino pozityviai. Per šį laikotarpį bendrovėje buvo įdarbinta per 120 naujų specialistų, o įmonės gamybos apimtį pavyko padidinti 47 proc. Augimas sudarė galimybes tolimesnei plėtrai, todėl bendrovė yra pasiruošusi įdarbinti dar 50 specialistų.
Tai, kad jau daugiau kaip metus pasaulyje siautėjanti pandemija tik trumpam sujaukė baldininkų planus, rodo ir baldų eksporto duomenys.
Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacija „Lietuvos mediena“ skelbia, jog 2020 m. įvairių baldų buvo eksportuota už 1 847,5 mln. EUR, arba už panašią sumą, kaip ir ankstesniais metais.
2020 m. įvairių baldų buvo eksportuota už 1 847,5 mln.
Iš eksportuotų prekių daugiau nei pusę vertės (61 proc.) sudarė mediniai baldai ir jų dalys. Šios produkcijos per 2020 m. eksportuota už 1 mlrd. 118 mln. EUR. Daugiausia medinių baldų ir jų dalių buvo išvežta trečią ketvirtį.
Pagrindine lietuviškų baldų eksporto rinka ir pernai išliko Švedija (produkcijos parduota už 306 mln. EUR), antra – Vokietija, į kurią išvežta baldų už 213 mln. EUR.
Anot baldininkų, eksportas į šią šalį pernai po nuosmukio atsigavo greičiau nei į Švediją. Ketvirtą ketvirtį Vokietijai buvo parduota baldų už 57 mln. EUR, arba 7 proc. daugiau nei 2019 m.
Dar sparčiau pardavimai augo Norvegijos rinkoje, į kurią lietuviai paskutinį metų ketvirtį produkcijos išvežė už 167 mln. EUR, arba dešimtadaliu daugiau nei ankstesniais metais.
