„Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojo Romualdo Trumpos teigimu, naujų bendrovių atsiradimas tose pačiose vietose, kur dar visai nesenai siautė bankrotai, gerina bendrus sektoriaus rezultatus, nes net tų pačių asmenų vadovaujamoms naujoms įmonėms neskaičiuojamos senos skolos, ketvirtadienį informuoja dienraščiai „Vilniaus diena“ ir „Kauno diena“.
Pasak asociacijos „Lietuvos mediena“ direktoriaus Raimundo Beinorto, pastaraisiais metais padaugėjo vertingesnę produkciją gaminančių bendrovių ir sumažėjo mažų individualių pjautinę medieną gaminančių įmonių. Teigiama, kad jų buvo pernelyg daug, todėl rinka išsivalė natūraliai ir tai esą nėra krizės požymis.
Bendrovę „Venta“, nuo 1992-ųjų Šiauliuose gaminusią kėdes, taip pat parklupdė krizė, o dabar įmonės gamybine baze naudojasi bendrovė kitu pavadinimu – „Venta LT“. Įmonės nauju pavadinimu veikla šiuo metu nepriekaištinga, tačiau bankrutavusios įmonės turtas areštuotas ir parduodamas iš varžytinių.
Iš mirusiųjų prisikėlė ir baldų gamintojas „Narbutas ir KO“. Praradę gamyklą Ukmergėje, savininkai įsigijo anksčiau žvejybos reikmenimis prekiavusią bendrovę „Abu partneriai“ ir iš kreditoriaus Ūkio banko išsinuomoję gamybines patalpas atnaujino veiklą. Dabar įmonė pagrindinę veiklą vykdo pasivadinusi „Narbutas Furniture Company“.
Nors iš baldų pramonės žemėlapio išnyko virtuvės baldų gamintojas „Nabukas“, visą gamybą perėmė tai pačiai įmonių grupei „Libra“ priklausanti korpusinių baldų gamintoja „Dailinta“.
Kitas įdomus naujas darinys – iš įmonių grupei „Baltijos baldų grupė“ priklausiusios bankrutavusios baldų gamybos bendrovės „Wood Team Production“ atsiradusi bendrovė „Lietwood“, kuriai vadovauja buvęs bendrovės „Vilniaus baldai“ vadovas Nerijus Pacevičius.
Lygiai taip pat vietoj tai pačiai grupei priklausiusios išregistruotos bendrovės „Dilikas“ veikia bendrovė „Euro sofa“, o įrenginius perėmė įmonė „Impex House“.
Bendrovės „Siguldos baldai“ savininkė Dalia Markevičienė džiaugėsi, kad kaip tik kriziniais 2008-aisiais atidarytas naujas bendrovės fabrikas šiuo metu dirba visu pajėgumu ir vos spėja vykdyti eksporto rinkų užsakymus.
R.Beinorto teigimu šalies medienos pramonės sėkmę lemia tai, kad dar prieš sunkmetį dalis bendrovių išsikovojo geras pozicijas užsienio rinkose, kurios šiuo metu atsigauna greičiau nei vidaus rinka ir gerina bendrus pramonės rodiklius.
Todėl augimą šiuo metu skaičiuoja bendrovės, eksportuojančios į Vakarų Europą, Šiaurės Ameriką ir Pietryčių Aziją, tarp jų – ir dirbančios švedų baldų pramonės koncernui „Ikea“.
„Dabar gerai tvarkosi tos bendrovės, kurios didžiąją dalį savo produkto eksportuoja. O vidaus rinka dar yra labai stipriai susitraukusi. Nors vartotojų lūkesčių tyrimai rodo, kad žmonės jau ketina įsigyti naujų baldų, tačiau realiai tai dar nesijaučia. Baldų pramonė labai priklausoma nuo naujų statybų, o dabar, jeigu kas ir keliasi į naujus namus, tai irgi taupo atsisakydami geresnių baldų“, – teigė asociacijos vadovas.
Baldininkai situacijos pagerėjimą sieja su atsigaunančiu vidaus vartojimu, kuris esą vis dar ištiktas stagnacijos. „Dėl brangstančius žaliavos turime branginti produkciją, o pirkėjai vis dar prašo nuolaidų. Pastebime, kad vis mažiau perkama pigesnių baldų, o tai rodo, kad prarandame mažas pajamas turinčius klientus“, – sakė bendrovės „Zbiga“, žinomos kaip prekės ženklo „Magrės baldai“, direktorė Asta Juodvalkytė-Pliavgo. Jos nuomone, dar bent porą metų vidinės rinkos pagerėjimas nebus jaučiamas.
Asociacijos „Lietuvos mediena“ duomenimis, praėjusiais metais šalies medienos pramonės įmonės iš viso pardavė produkcijos už 4,6 mlrd. litų, o tai sudarė 12 proc. daugiau nei 2009-aisiais ir 9 proc. mažiau nei prieškriziniais 2008 metais.
Jeigu šiemet medienos pramonė augs tokiu pačiu tempu kaip pernai, tikėtina, kad 2011-ieji bus išlipimo iš sunkmečio metai, tačiau dauguma rinkos dalyvių tuo netiki, o pagerėjimo tikisi ne anksčiau kaip po dvejų metų.
