Dėl pažeistų rublių, kurie apyvartoje pasirodė liepos 1-ąją, jau teko teisintis Baltarusijos nacionaliniam bankui.
Lietuvos monetų kalyklos vadovas Saulius Vaitiekūnas neslepia, kad monetos baltarusiams nukaldintos Lietuvoje, Vilniuje esančioje Monetų kalykloje.
Per ilgai laikė saugyklose?
Oksidavosi greičiausiai varis. Tai – natūralus procesas, – 15min teigė Lietuvos monetų kalyklos vadovas S.Vaitiekūnas.
Ar tai reiškia, kad Lietuvos monetų kalykla kaimynams nukaldino nekokybiškas monetas? Baltarusiai linkę kaltinti ne lietuvius, o ilgą laikymo trukmę. Mat monetos Vilniuje buvo nukaldintos dar 2008 metais, o 2009 metais jos atsidūrė Minske, Nacionalinio banko saugyklose. Iki šiol ten ir pragulėjo. Manoma, kad ten jos ir pradėjo dūlėti.
Iš to kyla išvada, kad pinigų denominacijai Baltarusijos valdžia ruošėsi dar 2008 metais, tačiau tą padarė tik dabar, liepos 1 dieną. Su pasikeitusiais pinigais buvo „nubraukti“ ir keturi nuliai.
Tai, kad dalis monetų parudavo, pripažino kaimynų Centrinis bankas. Jis ėmė aiškinti, kodėl taip atsitiko.
„Kokybė pirmiausia gali priklausyti nuo naudojamų metalų savybių. Metalai, kurie buvo naudojami monetų gamybai, galėjo būti paveikti oksidacijos. Žinant tai, kad monetos buvo pagamintos 2008 metais ir buvo laikomos saugyklose, įvyko oksidacijos procesas, kurio metu ant monetų atsirado tamsios dėmės“, – rašoma Baltarusijos banko pranešime spaudai. Beje, kur nukaldintos monetos, jame nepranešama. Taip pat baltarusiai nereiškia jokių pretenzijų monetų kalėjams.
Tačiau pažymima, kad tokios monetos palaipsniui bus išimtos iš apyvartos, o naujos „pagal galimybes“ nebus išleistos.
Lietuviai naudojo įvairius metalus
Lietuvos monetų kalyklos vadovas S.Vaitiekūnas paaiškino, koks metalas buvo naudojamas kaldinant baltarusiškus rublius.
„Daugiausia tai yra yra plienas, dengtas įvairiomis dangomis – variu, bronza ir nikeliu skirtingiems nominalams. Bet oksidavosi greičiausiai varis. Tai – natūralus procesas“, – 15min teigė S.Vaitiekūnas.
Pasak jo, rudos dėmės geriausiai matyti ant dar nenaudotų pinigų. Tačiau kai jau jie pereis per daug rankų – monetos patamsės ir dėmių jau nesimatys. „Kai į mūsų rankas patenka naujos monetos, jos dar blizga. O po to apyvartoje jau pakeičia spalvą, jos niekas ir nepastebi, nekreipia dėmesio. Metalas juk gyvas“, – teigė jis.
Pasak jo, kalyklos partnerė buvo dar ir Slovakijos monetų kalykla, tačiau Lietuvoje buvo nukaldinta didesnė dalis baltarusiškų pinigų.
Kaip E tapo B
Rudos dėmės ant monetų – ne vienintelė baltarusių pretenzija. Kai kurie gyventojai gavo monetas, kuriose Baltarusijos pavadinimas ant monetų briaunų iškaltos su klaida – dviem B raidėmis. Todėl žodis Belarus tapo Bblarus.
Naujienų portalas tut.by rašo, kad tokios monetos greit atsirado interneto aukcionuose kaip retenybė. Tačiau Lietuvos monetų kalyklai dėl to aiškintis, ko gero, neteks. Pasirodo, raidė E tapo B irgi dėl oksidacijos. Bent jau taip teigia Baltarusijos žiniasklaida.
Be to, ant kai kurių monetų briaunų valstybės pavadinimas iškaltas žemyn galva. Bet ir čia Lietuvos monetų kalyklos vadovas nemato nieko bloga. „Ant litų irgi taip buvo – valstybės pavadinimas gali būti rašomas iš bet kurios pusės“, – sakė S.Vaitiekūnas.
Baltarusijos nacionalinis bankas taip pat pripažino – nėra reikalavimo rašyti valstybės vardą tik tam tikra tvarka.
Lietuvos monetų kalyklos vadovas teigė nesulaukęs jokių pretenzijų iš baltarusių pusės dėl monetų kokybės.
„Mes jau spėjome pamiršti tas monetas. Niekas pasaulyje taip ilgai nelaiko naujai nukaltų pinigų“, – sakė S.Vaitiekūnas.
