Rusijos rublio krizė kelia paniką Baltarusijoje
Dėl paniškos bankų ir valiutos keityklų apgulties Baltarusijos centrinis bankas paskelbė laikiną 30 proc. mokestį visų užsienio valiutų pirkimo operacijoms.
Bankas taip pat pareikalavo, kad visi eksportuotojai pusę savo pajamų, gaunamų užsienio valiuta, konvertuotų į Baltarusijos rublius. Be to, buvo padidintos palūkanų normos, skatinant baltarusius laikyti savo santaupas bankų sąskaitose, sakoma centrinio banko tinklalapyje penktadienį paskelbtame pranešime.
Baltarusijos rublis nėra oficialiai susietas su Rusijos valiuta, bet ši šalis ekonomiškai yra smarkiai priklausoma nuo didžiosios kaimynės.
Baltarusijos rublis nėra oficialiai susietas su Rusijos valiuta, bet ši šalis ekonomiškai yra smarkiai priklausoma nuo didžiosios kaimynės.
Baltarusiai jau išgyveno sunkią ekonomikos krizę 2011 metais, kai šalies valiuta buvo kelis kartus nuvertinta, o infliacija smarkiai padidėjo.
Penktadienį kelios valiutos keityklos buvo uždarytos, o kai kurie žmonės laukė eilėse dvi valandas, kad galėtų atsiimti pinigus iš bankų.
Penktadienio rytą Baltarusijos rublio rinkos kursas buvo 8 proc. mažesnis negu ankstesnę dieną. Minsko vertybinių popierių birža penktadienį buvo uždaryta.
Dabartinė panika „paaiškinama Rusijos rublio nuvertėjimu ir gandais, kad Baltarusijos rublis artimiausiu metu bus devalvuotas“, – sakė ekonomistas Vladimiras Tarasovas.
„Šiuo metu krizė yra tik techninė: bankai nebuvo pasiruošę patenkinti tokios užsienio valiutos paklausos. Bet per ateinančias dienas ji gali tapti didele finansų krize, jeigu Rusija nesuteiks kelių milijardų (JAV) dolerių pagalbos“, – pridūrė jis.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) 2009 metais paskolino Minskui 3,5 mlrd. dolerių, bet nuo 2011 metų nesutikdavo suteikti pagalbos šiai šaliai, nes Baltarusija atsisakė vykdyti šios institucijos reikalavimus imtis liberalias reformas ir mažinti biudžeto išlaidas.
Baltarusijos bankas dėl nacionalinės valiutos nuvertėjimo grėsmes ėmėsi priemonių
Centrinis bankas iki 50 proc. padidino palūkanas paskoloms komercinių bankų likvidumui užtikrinti. Ši priemonė turėtų paskatinti indėlių nacionaline valiuta palūkanų augimą.
Įvedamas privalomas 50 proc. eksporto pajamų užsienio valiuta pardavimas.
Komerciniams bankams rekomenduota iki vasario mėnesio pristabdyti paskolų nacionaline valiuta išdavimą bei nekeisti jau suteiktų paskolų valiutos.
