Baltarusijos prekybos pyragą bando pasidalyti lietuviai verslininkai

Tokiais įspūdžiais su savaitraščiu „15min“ dalijasi Minsko gyventoja, apsilankiusi lietuvių verslininkų brolių Gintaro ir Mindaugo Marcinkevičių neseniai atidarytoje parduotuvėje. Ji yra Baltarusijos sostinėje, netoli „Kamenaja gorka“ metro stoties.

Lietuvių invazija

Baltarusijoje tarp lietuvių verslininkų vyksta lenktynės – kas šioje didelėje šalyje sugebės greičiau pristatyti parduotuvių ir atsirieks didesnį mažmeninės prekybos rinkos kąsnį.

Iki šiol mažmeninėje prekybos maisto produktais rinkoje rimčiausiai dirbęs lietuviško kapitalo turintis tinklas „Sosiedi“ dabar sulaukė konkurentų iš Lietuvos.

Be brolių Marcinkevičių, į Baltarusiją nusitaikė Dainius Dundulis, vienas iš mažmeninės prekybos tinklo „Norfos mažmena“ savininkų, prie starto linijos jau stovi „Maxima grupė“ su Nerijumi Numavičiumi priešakyje bei dar vienas lietuvis, kurio pavardė neįvardijama. Tačiau šaltinių Baltarusijoje teigimu, jis yra artimas prezidento Aliaksandro Lukašenkos aplinkai.

Andriaus Ufarto/BFL nuotr./„Tokia konkurencija, kokia dabar yra Lietuvoje, Baltarusijos mažmeninėje prekyboje maisto produktais bus tik po kokių 5 metų, todėl ši kaimynė ir yra tokia patraukli“, – neslepia „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.

„Lietuviai pajudėjo būtent dabar, nes baigėsi aktyvi mažmeninės prekybos plėtra Lietuvoje, o Baltarusija yra arčiausiai esanti tuščia rinka“, –  konstatuoja advokatų kontoros „Pavlov ir Mamontovas“ vadovaujantis partneris Viačeslavas Pavlovas.

Anot jo, tuščia kaimyninės šalies rinka vilioja ne tik mūsų mažmenininkus, bet ir kitus verslus. Pavyzdžiui, UAB „Projestos projektai“ ir jos partneriai sėkmingai projektuoja ir stato šiuolaikinius prekybos centrus patiems baltarusiams. Lietuviai šį vietos verslo užsakymą gavo dėl turimos ilgametės patirties, kokybiško darbo, darnaus jo organizavimo, trumpų darbo terminų ir sugebėjimų surasti bendrą kalbą.

Marcinkevičiai slapukauja

Lapkričio pabaigoje naujienų portalas zautra.by brolių Marcinkevičių ir D.Dundulio projektus įtraukė į TOP-10 naujausių Lietuvos bendrovių investicijų.

Publikacijos autoriai brolius G. ir M.Marcinkevičius vadina paslaptingais Lietuvos investuotojais, kurie bendrovės „Glera“ vardu pastaruosius kelerius metus Baltarusijoje pasirašinėjo investicijų sutartis ir supirkinėjo parduotuvėms tinkamus sklypus.

Buvę „Vilniaus prekybos“ akcininkai ne ką kalbesni ir Lietuvoje. 

„Dar turiu per mažai patirties, kad galėčiau atsakingai kalbėti apie Baltarusiją“, – taip savo nenorą ką nors komentuoti argumentuoja M.Marcinkevičius.

Tačiau šie verslininkai, „15min“ duomenimis, turi ir kitą objektyvią priežastį slapukauti: virš buvusio garsiojo „Vilniaus prekybos“ devintuko vis dar tvyro didžiulės įtampos debesys, todėl išsivaikščioję akcininkai stengiasi kuo mažiau kalbėti apie savo investicijų ar verslo planus.

Viena vertus, broliams Marcinkevičiams lyg ir nebėra ką slėpti, kai pirmoji parduotuvė Baltarusijoje jau atidaryta. Kita vertus, susidaro įspūdis, kad jie tiesiog nenori tampyti liūto už ūsų.

Todėl tenka kliautis šaltiniais Baltarusijoje. Zautra.by skelbia, kad per artimiausius dvejus metus Minske ir šalies regionuose planuojama atidaryti ne mažiau kaip 35 „Mart Inn“ parduotuves. 

Vasarą atidaryta pirmoji parduotuvė „Mart Inn“ vietiniams gyventojams sukelia prieštaringų jausmų. Vieni kritikuoja ją, kad per maža, nes rajonas, kuriame ji įsikūrė, yra didelis. Vietiniai pirkėjai „15min“ pasakoja, kad stelažai su prekėmis taip išdėstyti, kad, kai susidaro eilės prie kasų, tampa sunku prieiti prie prekių.

„Scanpix“ nuotr./Didžiulė ir neužpildyta Baltarusijos mažmeninės prekybos rinka traukia visus Lietuvos prekybos magnatus.

Kiti nepatenkinti, kad kai kurių prekių, pavyzdžiui, sūrio, ant pakuotės nurodytas svoris skyrėsi nuo realaus. Dar kitiems akį rėžia neva neestetiška parduotuvės iškaba. Tačiau daugelis „Mart Inn“ giria už tai, kad joje yra net 10 kasų, nes anksčiau čia veikusioje parduotuvėje buvo tik keturios. Be to, pirkėjai jaučiasi itin pamaloninti, kad naujoje parduotuvėje viskas rašoma jų gimtąja kalba.

„Norfa“ dirbs su partneriais

Baltarusių atsiliepimai apie lietuvių jau atidarytą „Mart Inn“ gali praversti  D.Dunduliui, kuris šiuo metu baigia rikiuoti žemės sklypus ir planuoja, kad pirmąją parduotuvę Baltarusijoje atidarys 2015 metais: „Baltarusijoje jau darbuojamės, tačiau rinką dar reikia pačiupinėti.“

D.Dundulis pasakoja, kad parduotuvių projektavimo darbams tenka pasitelkti vietos architektus, nes kai kurių ten galiojančių reikalavimų Lietuvoje jau seniai nėra. Verslininkas tikisi, kad per 3–4 mėnesius bus gauti leidimai parduotuvių statybai ir darbai pajudės.

„Norfos“ vadovas neatmeta galimybės, kad bus samdomi baltarusiai statybininkai, nes ten dirbantys lietuviai yra labai užsikėlę kainas – skirtumas gali siekti net apie 60 proc. Baltarusijos statybos įmonių naudai. Statant, pasak „15min“ pašnekovo, labai svarbu priimti teisingus sprendimus, nes jie lemia ir darbų atlikimo kokybę.

„Kai dėl parduotuvių pavadinimo, tai šiuo metu svarstome kelis variantus, tarp kurių yra ir „Norfa“. Aišku tik tai, kad visos mūsų parduotuvės Baltarusijoje bus dviejų dydžių: 2000 ir 4000 kv.m. Mokomės iš savo patirties Lietuvoje, o čia visos „Norfos“ yra skirtingo dydžio“, – pasakoja D.Dundulis.

Jis neslepia, kad atidarydamas parduotuves Baltarusijoje negalės iš paskos vestis Lietuvos gamintojų, nes ten pirmenybė teikiama vietos gamintojams. Be to, kaimyninės šalies pirkėjai mėgsta parduotuves su dideliu asortimentu.

15min.lt nuotr./V.Pavlovas: „Lietuvos investuotojai įsipareigojimus prisiima drąsiau nei patys baltarusiai.“

„Baltarusijoje maisto prekių asortimentas yra didesnis nei, pavyzdžiui, Vokietijoje, todėl ir šiuo požiūriu teks prisiderinti prie pirkėjų įpročių“, – nurodo D.Dundulis.

Jo teigimu, Lietuvoje prekybos centruose asortimentas mažėja, nes visi siekia mažinti sąnaudas. „Kuo parduotuvė sugeba išsiversti su mažesniu asortimentu, tuo ji dirba pelningiau, nes asortimento aptarnavimas nėra pigus“, – atskleidžia D.Dundulis.  

„Norfos mažmena“ Baltarusijoje dirbs su vietos didmeninės prekybos maisto produktais įmone. Su ja per pusę valdys kuriamą tinklą. Lietuviai bus atsakingi už nekilnojamąjį turtą, verslo idėjas ir finansus.

Portalas zautra.by taip pat skelbia, kad „Norfos mažmena“ plėtrą, į kurią kartu su minėtais partneriais investuos 8 mln. JAV dolerių (apie 21 mln. Lt), Baltarusijoje pradės nuo Molodečno ir ją tęs Minske.

D.Dundulis „15min“ teigia, kad iš pradžių parduotuvių steigimas bus finansuojamas iš savo lėšų, o vėliau teks skolintis iš bankų.

„Maxima“ – taip pat parengtyje

Vis plačiau sklindant garsui apie aktyvią Lietuvos verslo intervenciją į Baltarusijos mažmeninę prekybą, akys krypsta ir į UAB „Maxima grupė“, kuri jau dabar turi parduotuvių visose trijose Baltijos šalyse, Bulgarijoje bei Lenkijoje.

Pernai šios bendrovės įmonės iš viso atidarė 35 naujas parduotuves. 7 iš jų – Lietuvoje, 6 – Latvijoje, po 11 – Estijoje ir Bulgarijoje. Šių metų kovo 1 dienos duomenimis, „Maxima grupei“ priklausė 485 prekybos centrai. Daugiausia yra Lietuvoje, mažiausiai – Lenkijoje. 

„Baltarusija yra mūsų artima kaimynė, todėl ši šalis mums yra įdomi. Jau esame ten įregistravę „Maxima“ pavadinimą ir domimės verslo galimybėmis“, – „15min“ informuoja „Maxima grupės“ generalinis direktorius Mindaugas Bagdonavičius.

Jis teigia, kad apie realius „Maxima grupės“ ateities plėtros projektus kalbėti dar anksti, nes detaliai analizuojama šios šalies rinka.

Iš Lietuvos – saugiausia

Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka užsienio investicijas styguoja taip, kad Baltarusija nebūtų priklausoma nei nuo vienos užsienio šalies. Tačiau Lietuvos investuotojų užmojai rodo, kad jie yra nusiteikę aktyviai ir agresyviai plėtrai Baltarusijoje.

Šioje rinkoje yra tik keli prekybos tinklai, turintys užsienio kapitalo. Be to, lietuviai jau turi patirties vystyti mažmeninės prekybos verslą Baltijos valstybėse, o artima geografinė kaimynystė leidžia jiems geriau suprasti Baltarusijos vartotojų poreikius ir elgseną.

M.Marcinkevičius: „Dar turiu per mažai patirties, kad galėčiau atsakingai kalbėti apie Baltarusiją.“

Tai puikai įrodo ir lietuviško kapitalo turinčio tinklo „Sosiedi“ sėkmė Baltarusijoje. 2012 metais jo įkūrėja ir vadovė Alma Jauncemienė, beje, praeityje garsaus parduotuvių tinklo „Pas Juozapą“ įkūrėjo Juozo Budrikio dukra, sėkmingiausių ir įtakingiausių verslininkų Baltarusijoje TOP-200 sąraše užėmė 29 vietą.

„Šiuo metu Baltarusijoje yra skiriama gana daug sklypų parduotuvių statybai, vyksta žemės tvarkymo ir projektavimo darbai, todėl su kuo lietuviams – tarpusavyje ar su baltarusiais – teks konkuruoti mažmeninėje rinkoje, paaiškės tik tada, kai, vaizdžiai tariant, dabar sodinami grybai ims lįsti iš žemės“, – neabejoja „Pavlov ir Mamontovas“ vadovaujantis partneris V.Pavlovas.

Jis pažymi, kad Baltarusijos investicinės sutartys yra griežtos: jeigu nevykdai jose numatytų sąlygų, tai sutartis gali būti nutraukta, o žemės sklypas atimtas. Investuotojas taip pat netenka ir to, kas stovi ant to sklypo –viskas nusavinama valstybės naudai.

Tai daroma derinant su investuotoju, priverstinai parduodama tretiems asmenims arba nugriaunama investuotojo sąskaita. Vietinė valdžia ypač neturi sentimentų investuotojų pažeidimams, kai vyksta žemės tvarkymo ir projektavimo darbai ir dar nėra prasidėjusios statybos.

„Įdomu yra tai, kad Lietuvos investuotojai tokius įsipareigojimus prisiima drąsiau nei patys baltarusiai. Vietinis verslas dažnai jau iš karto deklaruoja, kad valdžios numatyti terminai yra nerealūs investiciniam projektui įvykdyti“, – pažymi V.Pavlovas.

Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad lietuviai turi didesnes galimybes apsaugoti savo kapitalą Baltarusijoje nei patys baltarusiai. Tai kartais skatina kai kuriuos Baltarusijos verslininkus į savo šalį investuoti būtent iš Lietuvos.

Pavyzdžiui, Lietuvoje gyvena Baltarusijos pilietis, kuris neturi teisės įvažiuoti į savo šalį, tačiau joje iš Lietuvos sėkmingai plėtoja mažmeninę prekybą.   

„Kai su lietuviais kalbame apie galimas rizikas Baltarusijoje, visada pabrėžiame, kad Lietuva turi nemažai tarptautinių instrumentų savo investicijoms šioje šalyje apginti“, – sako V.Pavlovas.