Planuojama, kad abu lyderiai aptars reikšmingiausių dvišalių įgyvendinimą, bendradarbiavimą tarp regionų ir galimybes plėtoti Baltarusijos ir Kinijos ryšius prekybos ir ekonomikos, investicijų, humanitarinėje ir kitose srityse, sakoma prezidentūros pranešime.
Forumo kuluaruose A.Lukašenka dalyvaus ir keliuose kituose dvišaliuose susitikimuose.
Per šį rengtinį A.Lukašenka išdėstys Baltarusijos pasiūlymus, kaip galėtų būti vystoma ši maždaug 1 trln. dolerių (apie 878 mlrd. eurų) vertės infrastruktūros ir ekonominių ryšių plėtros iniciatyva, pabrėžiant lygiateisės ir skaidrios tarptautinės prekybos sistemos sukūrimą.
Pekine vyksiančiame renginyje taip pat dalyvaus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Jo padėjėjas Jurijus Ušakovas anksčiau sakė, kad penktadienį V.Putinas dalyvaus derybose su Xi Jinpingu ir virtine kitų lyderių.
Pasak J.Ušakovo, suplanuoti V.Putino susitikimai su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Aliyevu, Serbijos predentu Aleksandaru Vučičiumi, Egipto prezidentu Abdel Fattahu al Sisi ir Kipro vadovu Niku Anastasiadžiu.
„Vienos juostos, vieno kelio“ iniciatyva, dar vadinama naujuoju „Šilko keliu“, yra vienas svarbiausių Xi Jinpingo administracijos politikos prioritetų.
Ji apima virtinę daugiausia Kinijos finansuojamų ir paprastai Kinijos įgyvendinamų projektų daugiau nei 60-yje valstybių nuo Ramiojo vandenyno pietų iki Europos.
Kinija sako, kad nuo tada, kai prieš daugiau nei penkerius metus buvo pristatyta „Vienos juostos, vieno kelio“ iniciatyva, su ja susijusius susitarimus jau pasirašė apie 150 šalių. Ateinantį mėnesį Pekine organizuojama šiai iniciatyvai skirta didžiulio masto konferencija.
Pekinas šią savo iniciatyvą reklamuoja kaip priemonę padėti vargingiausioms pasaulio šalims užtikrinant joms prieigą prie rinkų ir investicijų. Tačiau ji taip pat padeda Kinijos įmonėms rasti naujų rinkų savo produkcijai, o Pekinui – stiprinti savo tarptautinę įtaką.
Kai kurios šalys, tarp jų Jungtinės Valstijos, Japonija ir Indija, nerimauja, kad Pekinas siekia sumažinti jų įtaką bandydamas plėsti savo įtakos zoną įstumiant besivystančias valstybes į vadinamuosius skolų spąstus ir tokiu būdu užsitikrinant galimybę vis labiau kontroliuoti jų ekonomikas.
2013 metais pristatyta iniciatyva orientuota į verslą, o ne pagalbą. Kinija nori pritraukti investuotojų iš kitų šalių, tačiau tai padaryti pavyko tik su vos keliais iš šimtų projektų įvairiausiose srityse, pradedant naftos gavyba Sibire, uostų statyba Pietryčių Azijoje ir baigiant geležinkeliais Rytų Europoje bei elektrinėmis Artimuosiuose Rytuose.
Pastaraisiais metais iniciatyva taip pat susidūrė su keliomis kliūtimis, vėstant Kinijos ekonomikai, o JAV ir kitoms šalims kaltinant Pekiną, kad šis besivystančioms valstybėms užkrauna per didelę skolų naštą. Kai kurios vyriausybės, įskaitant Tailandą, Tanzaniją, Šri Lanką ir Nepalą, atšaukė projektų, sumažino jų mastą arba iš naujo derėjosi dėl sąlygų, skųsdamosi, kad šie planai per brangūs ir kad į juos per mažai įtraukiami vietos rangovai.