Investuoti galima net iki 5 mln. dolerių. Kaip 15min.lt sakė bendrovės atstovas, mažiausia investuojama suma turėtų būti 5 tūkst. dolerių. Nors bendrovė Lietuvoje neturi jokio padalinio, nurodytu telefonu atsiliepęs vyras patikino, kad visi formalumai lengvai sutvarkomi internetu, tereikia atsiųsti savo asmens duomenis ir vėliau pervesti pinigus.
Lietuvos bankas (LB) nėra išdavęs leidimo šiai bendrovei rinkti indėlių Lietuvoje. Investavimo specialistai pastebi – tokie pasiūlymai dažniausiai baigiasi stambių sumų vagystėmis. Baltarusijos bendrovei jau nurodyta nutraukti neteisėtą veiklą, tačiau panašių siūlymų lengvai ir greitai pralobti internete apstu. Jais susigundę ir pinigus praradę lengvatikiai galimybių atgauti lėšas beveik neturi.
Palūkanos iki 20 proc.
„Visos garantijos bus sutartyje. Mūsų tinklalapyje ji yra amerikietiško pavyzdžio, bet Lietuvoje bus tokia pati. Plius minus priderinsim prie jūsų reglamentavimo“, – aiškino bendrovės atstovas.
Reklama pirmuosiuose Lietuvos dienraščių puslapiuose siūlo savo pinigus patikėti bendrovei „Budrigan investment“. Jos tinklalapyje nurodoma, kad per trečiąjį 2013 m. ketvirtį bendrovė jau pritraukė arti 49 mln. dolerių ir išmokėjo beveik 2,5 mln. dolerių palūkanų. „2014 m. planuojame pritraukti 400 mln. dolerių indėlių bankuose ir 1,2 mlrd. dolerių investiciniams projektams“, – rašo bendrovės atstovai.
Bendrovė nurodo, kad investuoti pinigai bus saugūs, nes jiems galios bankų teikiamos garantijos. Tie pinigai, kurie bus skirti nekilnojamojo turto projektams finansuoti, taip pat nesudegs, nes iš jų bus finansuojama tik 70 proc. nekilnojamojo turto vertės, todėl net ir kritus kainai, pinigus bus galima susigrąžinti pardavus likvidų turtą.
Tinklalapyje nurodyti du telefono numeriai. Vienas jų Baltarusijoje, kitas – JAV. Surinkus kaimyninės šalies numerį ragelį pakėlė vyras. „Pinigai investuojami į nekilnojamojo turto projektus arba galite juos įdėti tiesiai į banką už mūsų procentus. Pinigai būtų Baltarusijos ar Ukrainos bankuose, kuriuose palūkanos auga iki 20 proc“, – iš karto paaiškino pašnekovas.
Siūlė nebijoti devalvacijos
15min.lt nepavyko sužinoti, kas konkrečiai teikė pasiūlymą bendrovės vardu. Tinklalapis budrigan.com registruotas Baltarusijoje Vladimiro Budriko vardu. Pašnekovas nurodė, jog minimali suma, kurią galima investuoti, yra 5 tūkst. dolerių. Ji arba atsidurtų Ukrainos „VTB“ banke, kur būtų mokamos gerokai didesnės nei viešai siūlomos palūkanos, arba būtų investuota į statybinius projektus Baltarusijoje, kur grąža galėtų būti dar didesnė.
„VTB“ yra antras pagal dydį Rusijos bankas, kurio daugiau nei pusė akcijų priklauso valstybei. Jis turi savo filialus ir Baltarusijoje, ir Ukrainoje. „Lietuvoje dirbti tik pradedame. Daugiau dirbame JAV. Planuojame plėsti savo veiklą Europoje. Mes sudarysime sutartį. Visi mūsų indėliai yra draudžiami. Visos garantijos bus sutartyje. Galite su ja susipažinti mūsų tinklalapyje. Ji yra amerikietiško pavyzdžio, bet Lietuvoje bus tokia pati. Plius minus priderinsime prie jūsų reglamentavimo. Kiekvieną mėnesį į sąskaitą gausite savo procentus“, – aiškino pašnekovas.
 |
| Naujasis 200 tūkst. Baltarusijos rublių banknotas |
Paklaustas, ar saugu investuoti pinigus šalyje, kuriai žadama didelė ekonominė krizė, bendrovės atstovas patikino, kad nerimauti nėra ko: „Taip, nekilnojamojo turto projektus mes vystome Baltarusijoje. Čia vyksta didelė rublio devalvacija, bet ekonomikos tai stipriai neveikia. Pinigus galime dėti ne Baltarusijoje, bet Ukrainoje. Jūsų pinigai per mūsų bendrovę keliaus tiesiai ten.“
Pokalbio pabaigoje pašnekovas nurodė savo asmens duomenis atsiųsti elektroniniu paštu. Pasak jo, Lietuvoje dar nėra bendrovės skyriaus, tačiau sutartį bus galima sudaryti ir pinigus pervesti internetinio ryšio priemonėmis.
Karti patirtis
„Jeigu gali uždirbti tokio dydžio palūkanas, tai reikia daryti savo pinigais“, - sakė V.Plunksnis.
Lietuvos investuotojų asociacijos atstovas Vytautas Plunksnis 15min.lt teigė, jog daugelis tokių pasiūlymų yra itin rizikingi. „Visus tokius pasiūlymus apibendrina frazė, kad tai yra per gerai, kad būtų tiesa. Labai tikėtina, kad nekilnojamojo turto projektui žlugus žmonės neturėtų jokio realaus užstato. Jeigu gali uždirbti tokio dydžio palūkanas, tai reikia daryti savo pinigais. Siūlyti kažkam kitam yra tiesiog neprotinga. Naivuoliai, kurie taip investuoja, anksčiau ar vėliau susiduria su situacija, kai pinigus atgauti tampa labai sunku“, – sakė jis
Pasak V.Plunksnio, įprastai statybų verslo atstovai ieško būdų, kaip rasti investuotojų ar iš anksto parduoti statinius, bet iš plačiosios visuomenės tokiais būdais, per laikraščius, pinigų nesusirinkinėja.
„Yra pavyzdys, kai Lietuvos investuotojai prarado keletą milijonų litų. Tai „Gild Financial Advisory Services“ platintos Estijos bendrovės obligacijos. Bendrovė žadėjo investuoti Azerbaidžane ir uždirbti iki 70 proc. grąžą. Tai baigėsi paprasčiausia pinigų vagyste. Apie 11 mln. eurų, kurie buvo surinkti, tiesiog dingo. Ir tai buvo licencijuojama bendrovė. O kalbant apie bendroves, kurios Lietuvoje net neturi licencijos, tai tikimybė, kad pinigai tiesiog sudegs, yra labai didelė“, – minėjo investuotojų atstovas.
Bevertė garantija
Baltarusių bendrovė nurodo, jog investicijoms suteikia garantiją, todėl pinigus pervedantys žmonės gali būti ramūs. „Tikėtina, kad bendrovė garantuoja savo kapitalu. Jei ji bankrutuos, investuotojai galės tapti tos bendrovės kreditoriais. Turbūt visos bendrovės tokią garantiją teikia, bet ji nėra užtikrinta jokiu kitu turtu“, – paaiškino V.Plunksnis.
Pasak jo, tokiais pasiūlymais susigundę žmonės yra visiškai neapginti, nes tokių bendrovių veikla nėra prižiūrima. Kilus problemoms, jie galėtų Baltarusijoje kreiptis į teismą, bet ką nors įrodyti ir prisiteisti būtų labai sunku, nes tokiais atvejais žmonės jau sutartyje pasirašo, jog žino visas rizikas.
 |
| Didesniu uždarbiu susigundę žmonės nuolatos lipa ant to paties grėblio. |
Paklaustas, ar normalu, kad dideles sumas siūloma investuoti sudarius sutartį internetu, V.Plunksnis patikino, kad tai nėra įprasta praktika: „Žmonėms, kurie tiki, kad tokias grąžas galima uždirbti, ir tokios sutartys atrodo normalios. Atsakingai investuojantys žmonės pirmiausia bent jau turėtų pasidomėti, kokiai bendrovei patiki savo pinigus.“
Panašu į finansinę piramidę
„Nemanau, kad šiandien nekilnojamojo turto projektuose pasisektų investuoti su tokia grąža“, – teigė D.Gedvilas.
Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas 15min.lt sakė, kad tokie pelnai nekilnojamojo turto rinkoje greitai neuždirbami. „Tai gali būti finansinės piramidės modelis arba avantiūra. Nemanau, kad šiandien nekilnojamojo turto projektuose pasisektų investuoti su tokia grąža. Tiek uždirbti greitai yra nerealu. Galbūt ilguoju laikotarpiu yra segmentų, kur tokią grąžą galima gauti, tačiau sulaukus tokių pasiūlymų kyla labai didelių abejonių“, – sakė jis.
D.Gedvilo nuomone, jei tokia kapitalo grąžos galimybė būtų reali, tikrai atsirastų daug investuotojų. Be to, keistai atrodo pareiškimai, jog investicijos saugios, nes investuojama tik 70 proc. pastato vertės.
„Kai nesiformuoja burbulai, iš nekilnojamojo turto tikėtis greito uždarbio yra naivu. Šią pamoką jau išmoko skandinavai, airiai, ispanai, burbulą išgyveno ir lietuviai. Nekilnojamojo turto nuvertėjimo procentas būna žymiai didesnis, nei galima įsivaizduoti. Jeigu turto niekas neperka, jis paprastai parduodamas likvidacine verte. Prisiminkime, už kokias sumas buvo galima pirkti namus JAV. Jeigu šiandien paskola yra 70 proc. turto vertės, nereikia tikėtis, kad tos proporcijos išsilaikys. Jeigu nekilnojamojo turto nuvertėjimas prasidėtų, kainos gali kristi kelis kartus“, – sakė asociacijos vadovas.
Jis priminė, kad šiuo metu yra prognozuojamas spartus Baltarusijos rublio nuvertėjimas. „Tokiu atveju pasekmės Baltarusijos gamintojams ir rinkai būtų labai didelės. Jeigu infliacija yra didelė, į ilgalaikius statybos projektus mažai kas investuoja. Tokiu atveju pinigai sukasi ten, kur didelės apyvartos. Pavyzdžiui, prekyboje“, – sakė D.Gedvilas.
Licencijos neturi
„Lietuvoje ši bendrovė neturi teisės teikti jokių su lėšų kaupimu ar investavimu susijusių paslaugų. Lietuvos bankas nurodys nedelsiant nutraukti bet kokią nelegalią veiklą“, – nurodė V.Šapoka.
 |
| Vilius Šapoka |
Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka 15min.lt nurodė, kad ši Baltarusijos bendrovė Lietuvoje nėra licencijuota. „Ji neturi teisės teikti jokių su lėšų kaupimu ar investavimu susijusių paslaugų. Lietuvos bankas nurodys nedelsiant nutraukti bet kokią nelegalią veiklą“, – sakė jis.
V.Šapokos teigimu, informacija apie investicijų grąža yra klaidinanti. "Didelės grąžos ir investicijų saugumo pažadai prasilenkia su logika. Grąža visada yra susijusi su rizika. Gyventojai turi būti budrūs ir netapti machinacijų aukomis. Tikimės, kad žmonės nesusivilios nelegaliais pasiūlymais“, – sakė LB atstovas.
Departamento direktorius paaiškino, kad tokiais pasiūlymais susigundęs žmogus veikia vien savo rizika. Internete galima rasti begalę tokių pasiūlymų, tačiau Lietuvos teisė pinigus pervedusių žmonių tokiais atvejais negina.
Kilus abejonėms, ar asmuo turi licenciją teikti investavimo paslaugas, patariama pasitikrinti Lietuvos Banko tinklalapyje www.lb.lt
