Darius Raulušaitis teigia, kad Š.Stepukonio pasisavintų lėšų suma būtų mažesnė, jeigu 2022 metais nebūtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo.
„Jeigu 2022 metais tas tyrimas nebūtų nutrauktas ir Šarūnas Stepukonis būtų sustabdytas, tai mes, ko gero, nekalbėtume šiandien apie 40 milijonų pasisavintas lėšas, gal ta suma būtų mažesnė“, – antradienį LRT radijui sakė D.Raulušaitis.
Seimo Antikorupocijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis taip pat teigė, kad iš fondo dingusi suma gali viršyti 40 mln. eurų.
„Bent jau kol kas sakoma, kad vienas žmogus galėjo galimai pasisavinti ir dalį dar pralošti, buvo 30, dabar jau kalbama galbūt apie 40 ir dar daugiau tų milijonų“, – LRT radijui sakė A.Stončaitis.
„BaltCap“ partneris Simonas Gustainis anksčiau interviu BNS sakė, kad Š.Stepukonio pavogtų ir galimai praloštų pinigų suma gali viršyti 30 mln. eurų, tačiau nesieks 40 mln. eurų.
Teisėsauga Š.Stepukonį yra pripažinusi įtariamuoju dėl neteisėto daugiau nei 27 mln. eurų pasisavinimo. Spėjama, kad jis šiuos pinigus pralošė kazino.
D.Raulušaitis nekomentuoja „BaltCap“ galimybių grąžinti pinigus fondo bendrovėms.
„Dėl fondo valdytojų verslų sprendimų aš, ko gero, nekomentuosiu, nes neturiu nei tokių įgaliojimų, nei, tiesą sakant, žinau jų galimybių, ar jie kompensuos, ar ne – nežinau“, – LRT radijui antradienį sakė jis.
Advokato vertinimu, vilčių susigrąžinti pinigus dar yra, nors jų mažėja.
„Svarbu, kad prokurorams sektųsi, kad jiems galbūt pavyktų dar surasti bent dalį iš įmonių pasisavintų lėšų ir grąžinti jas bendrovėms (...). Tų vilčių, iš tikrųjų, bėgant laikui, mažėja. Bet, man atrodo, jų dar yra, nes ne visi šaltiniai iki galo yra patikrinti, ne visos versijos galutinai atmestos“, – teigė D.Raulušaitis.
Investuotojų asociacijos narys Mantas Janavičius teigė, kad tokie atvejai gali kelti visuomenės nepasitikėjimą investuotojais, todėl „BaltCap“ pirmiausiai turėtų atlyginti patirtą žalą ir tik tada aiškintis galimybes juos susigrąžinti.
„Kad būtų galima nuraminti visuomenę, mano supratimu, turėtų būti iš pradžių atstatoma žala iš savininkų arba iš uždirbto pelno ir tik tada bandoma išsiaiškinti su institucijų pagalba, kaip tai galėjo įvykti, o ne laukti, kol galiausiai kažkas sugrąžins tuos pinigus, o galiausiai gal iš viso niekas nesugrąžins“, – LRT radijui sakė M.Janavičius.
