„Pernai dantų gydymui išleidau kelis tūkstančius eurų todėl buvo įdomu sužinoti, kokius atlyginimus savo darbuotojams moka mano pasirinkta odontologijos klinika. Duomenys nustebino. Netikiu, kad odontologai ir kitas personalas uždirba tiek nedaug“, – teigia šiaulietis Linas, nenorėjęs įvardinti įstaigos pavadinimo. Vyras teigiamai vertina Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas, kurios įgalioja įmones paviešinti duomenis apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotų pajamų vidurkį ir bendrą socialinio draudimo įmokų sumą.
Pašnekovas įsitraukė į savotišką tyrimą, naršydamas internete ir tikrindamas vidutinio atlyginimo dydžius skirtingose dantų gydymo įstaigose. Jam kilo nemažai klausimų, kodėl vidutinis darbo užmokestis tiek pat darbuotojų turinčiose įstaigose kartais skiriasi net kelis kartus. „Sutinku, kad vidutinis odontologijos kabinete dirbančio specialisto atlyginimas gali būti 800 ar 900 eurų, tačiau, kai eilutėje pamatau 140 ar 150 eurų sumą, tampu įtarus“, – aiškina pilietis.
Dalį atsakymų pateikia šių metų gegužės mėnesį Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba paskelbta informacija. Sužinojome, kad Vilniuje registruota bendrovė, Druskininkuose ir Vilniuje turinti odontologijos klinikas, įtariama apgaulingai tvarkiusi buhalteriją, o dalies iš pacientų gautų lėšų neapskaitydavo. Odontologijos klinikose dirba 25 darbuotojai, kurių vidutinis atlyginimas siekia kiek daugiau kaip 350 eurų per mėnesį. Preliminariais skaičiavimais, odontologijos klinikos šešėlinis veiklos mastas galėjo siekti šimtatūkstantinę sumą eurų. Daugiau skaityti čia.
Dėl mažesnės kainos atsisako įrodymų
Odontologijos paslaugų rinkoje – didelė konkurencija, gydymo įstaigos savo veiklai pritaiko nevienodus skaidrumo standartus. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, kontroliuojant odontologijos paslaugas teikiančias įmones dažniausiai nustatomas pažeidimas yra pajamų neapskaitymas ir nedeklaravimas. Nuslėpdamos pajamas, odontologijos klinikos ir kabinetai pacientams gali pasiūlyti mažesnes kainas. Tačiau dėl šių pažeidimų nukenčia ne tik valstybės biudžetas, bet ir patys pacientai – už paslaugas neoficialiai atsiskaitantys klientai atsisako galimybės ginti savo teises, jeigu paslauga būtų suteikta netinkamai.
„Kiekviena odontologijos klinika pacientui, apmokėjusiam už suteiktas paslaugas, turi pateikti kasos čekį ir apskaityti pajamas. Tokia yra tvarka – Lietuvoje visos piniginės operacijos apskaitomos dokumentais. Jeigu toks dokumentas neišduodamas, tai mokestinis pažeidimas“, – pažymi vartotojų teisių ekspertas Paulius Mereckas, visuomeninės organizacijos „Vartotojų teisių gynimo centras“ vadovas. Atsiskaitymo įrodymą klientas įgyja ir tada, kai už dantų gydymą atsiskaito mokėjimo kortele arba banko pavedimu.
Pasak eksperto, įsitraukdamas į šešėlines atsiskaitymo schemas pacientas labai rizikuoja ir gali stipriai nukentėti, nes negauna jokios garantijos dėl paslaugų ir naudojamų medžiagų kokybės. „Paaiškėjus, kad buvo suteiktos nekokybiškos paslaugos, pacientas negali apginti savo teisių, t. y. įrodyti, kad tikrai lankėsi konkrečioje klinikoje.
Pacientas visada turėtų reikalauti mokėjimą patvirtinančio dokumento, kuris laikytinas pagrindiniu įrodymu, kad gydymas buvo atliktas“, – įspėja P. Mereckas ir priduria, kad teikiant odontologines, kaip ir bet kurias kitas sveikatos priežiūros paslaugas, privaloma pildyti medicininę dokumentaciją, su kuria pacientas turi teisę susipažinti.
Per „vokelius“ – ištisa šešėlinio verslo grandinė
Odontologijos kabinetai ir klinikos, kurios rūpinasi savo reputacija, viešumo nevengia – internete arba telefonu teikia informaciją apie atliekamas paslaugas, jų kainas, procedūras atliekančius specialistus, įrangą ir medžiagas, su kuriomis dirba. Matydamas šią informaciją, pacientas gali nesunkiai susidaryti vaizdą apie įstaigos veiklos sąnaudas. Nauja, moderni įranga, aukštos kvalifikacijos specialistų komandos išlaikymas kainuoja daug, todėl tai atsispindi ir paslaugų kainyne.
Tačiau visas pajamas deklaruojančioms įstaigoms labai sunku konkuruoti su šešėlinio verslo atstovais, kurie dalį pajamų nuslepia sukdami „vokelių“ sistemą. Pastarieji nemoka dalies mokesčių, medžiagas perka be sąskaitų ir kokybę įrodančių dokumentų, o su dantų technikų laboratorijomis atsiskaito grynais, neapskaitytais pinigais. Veikia ištisa šešėlinio verslo grandinė su „juodąja“ buhalterija. Paprastai tokios įmonės nurodo ir mažesnius darbuotojų atlyginimus. Savo ruožtu pacientai sulaukia pasiūlymų už paslaugas atsiskaityti „juodais“ pinigais – neapskaitytomis lėšomis.
Šešėlinis verslas – ne tik pacientų rūpestis
Vartotojų teisių specialistai pacientams siūlo itin kruopščiai įvertinti įstaigos veiklos skaidrumą, kai šie renkasi brangias procedūras, pavyzdžiui, implantaciją. Kokybiški, žinomų gamintojų implantai yra brangūs, tačiau jiems suteikiama garantija visam gyvenimui. Pasaulyje pripažinti implantų gamintojai, savo partneriais Lietuvoje renkasi įstaigas, kurios laikosi griežtų reglamentų ir per savo veiklos istoriją yra sukaupusios patirtį ir pasitikėjimą. Gamintojai savo vardu garantuoja, kad pacientas, už implantą sumokėjęs didelę sumą, vėliau galės jį pasikeisti ir už tai nereikės mokėti. Tačiau, jeigu pacientas numoja ranka į visus dokumentus, nereikalauja implanto paso, jis netenka garantijos, kad produktas ir paslauga bus tikrai kokybiški.
„Pacientas iš paslaugos teikėjo turi gauti pinigų sumokėjimo faktą patvirtinantį dokumentą su aiškiai nurodyta suma. Jeigu klinikoje yra veikiantis kasos aparatas, kortelių skaitytuvas ir galima atsiskaityti bankiniu pavedimu, tai paprastai nesklandumų nekyla, nes viskas veikia sklandžiai ir skaidriai. Be to, klientui pageidaujant gali būti išrašoma ir sąskaita faktūra“, – aiškina vartotojų teisių ekspertas Paulius Mereckas.
Kalbinti odontologai pritarė nuomonei, kad didesnis VMI dėmesys gydymo paslaugų sektoriui, daugiau periodinių akcijų, kaip prieš kelis metus vykusi akcija „Balti chalatai“, ir kitos sisteminės pastangos sveikatos priežiūros sistemoje sumažintų šešėlinio verslo dalį.
Jei jums buvo netinkamai suteiktos odontologijos paslaugos – praneškite apie savo atvejį vartotojų teises ginančiai nevyriausybinei organizacijai „Vartotojų teisių gynimo centras“ elektroniniu paštu vartotojuteisiucentras@gmail.com, nurodydami paslaugų teikėją, paslaugų suteikimo datą ir kodėl manote paslaugos buvo suteiktos netinkamai.
