Vilniaus biržoje – padvigubėjusi apyvarta
„Pagrindiniu augimo varikliu tapo Vilniaus birža, kurios apyvarta per pirmuosius tris šių metų mėnesius, palyginti su 2020 m. pirmuoju ketvirčiu, išaugo apie 50 proc. ir pasiekė 74 mln. eurų. Tuo metu aktyvumas kitose Baltijos šalių biržose mažėjo: Taline prekybos apyvarta sumenko 10 proc. ir siekė apie 92 mln. eurų, o Rygoje ji dar pamažėjo 9 proc. ir sudarė apie 3,9 mln. eurų“, − komentuoja Vytautas Lapė, „Swedbank“ investicinės bankininkystės padalinio projektų vadovas.
Pasak jo, pagrindinė priežastis, nulėmusi apyvartos Vilniaus biržoje augimą, buvo naujo flagmano „Ignitis grupės“ debiutas biržoje praėjusių metų rudenį. Per 2021 m. pirmąjį ketvirtį prekyba „Ignitis“ akcijomis vien Vilniaus biržoje sudarė apie 36 mln. eurų.
„Ši energetikos įmonė buvo likvidžiausia pozicija Baltijos biržose, pastebimai aplenkusi ligšiolinį lyderį „Šiaulių banką“. Jis atsidūrė antroje vietoje, o banko akcijų apyvarta per pirmuosius tris šių metų mėnesius sudarė apie 21 mln. eurų ir, palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, buvo ketvirtadaliu mažesnė“, − sako V.Lapė.
Likusios 8 iš 10 likvidžiausių bendrovių Baltijos akcijų biržose buvo estiškos kompanijos, o tokios mūsų šalies įmonės, kaip „Telia“, „Novaturas“, „Klaipėdos nafta“, „Grigeo“ ir „Apranga“ pagal akcijų apyvartą pateko į antrąjį Baltijos biržų dešimtuką.
Bankai tarp 5 likvidžiausių bendrovių
„Swedbank“ ekspertai pabrėžia, kad 3 iš 5 aktyviausiai prekiautų įmonių buvo bankai. Tai jau minėtas „Šiaulių bankas“, LHV ir „Coop Pank“.
„Šiaulių bankas ne vienerius metus yra viena iš likvidžiausių pozicijų ne tik Vilniaus, bet ir visoje „Nasdaq Baltic“ biržoje. Tuo metu LHV, kurio pirminis viešasis akcijų siūlymas įvyko 2016 m., ir ypač „Coop Pank“, debiutavęs Talino biržoje tik 2019 m. pabaigoje, yra santykinai šviežesni lyderiai“, − pastebi V.Lapė.
Jo teigimu, didelės bankų akcijų apyvartos pirmiausia parodo išaugusį investuotojų susidomėjimą šiomis pozicijomis, kas prisideda ir prie, atrodytų, nesustabdomo LHV ir „Coop Pank“ akcijų kainų augimo. Tačiau yra ir kita priežastis aukštam šių bankų akcijų likvidumui – tai didelė laisvų akcijų dalis, palyginti su kitomis Baltijos biržų bendrovėmis.
Mažiausiojo iš trijų listinguojamų bankų „Coop Pank“ laisvų akcijų rinkos kapitalizacija šių metų kovo pabaigoje sudarė apie 100 mln. eurų. LHV banko laisvų akcijų kapitalizacija siekia 350 mln. eurų ir yra antra didžiausia po „Igničio“, kuriam nusileidžia vos 15 proc.
Dominuojančios estų bendrovės
2021 m. kovo pabaigoje „Nasdaq Baltic“ listinguotų bendrovių laisvų akcijų dalis vidutiniškai sudarė apie 30 proc., o laisvų akcijų rinkos kapitalizacija siekė 2,6 mlrd. eurų (absoliuti Baltijos biržų kapitalizacija sudarė 8,8 mlrd. eurų). Vertinant atskiras bendroves, laisvų akcijų dalis itin skyrėsi.
„Tarp dešimties didžiausią laisvų akcijų rinkos kapitalizaciją turinčių Baltijos bendrovių yra trys lietuviškos įmonės. Pirmąją vietą užima „Ignitis“ su daugiau kaip 400 mln. eurų, trečiąją – Šiaulių bankas su beveik 200 mln. eurų, šeštąją vietą – „Telia“ su maždaug 140 mln. eurų laisvų akcijų dalimi. Kitos septynios pozicijos pirmajame dešimtuke tenka Estijos bendrovėms“, − sako V. Lapė.
Pasak jo, verta atkreipti dėmesį, kad į šį dešimtuką nepatenka dvi iš dešimties didžiausių įmonių pagal absoliučią kapitalizaciją, tai „Latvijas Gaze“ ir „Litgrid“. To priežastis – jų laisvų akcijų dalis sudaro tik apie 2 proc. nuo visų akcijų.
Laisvos akcijų dalies svarba
„Swedbank“ ekspertai atkreipia dėmesį, kad laisvų akcijų dalis ir jos kapitalizacija rinkoje – esminis veiksnys atitinkamos bendrovės akcijų likvidumui.
„Tai turi didesnės įtakos nei absoliuti bendrovės rinkos kapitalizacija. Ne veltui nustatant įmonių svorius daugelyje pagrindinių akcijų indeksų naudojama ne absoliuti, o laisvų akcijų rinkos kapitalizacija. Tarp tokių indeksų galima rasti „S&P 500“, „EURO STOXX 50“ bei „MSCI World“. Sudarant baltiškąjį „OMX Baltic Benchmark“ taip pat vadovaujamasi šia metodologija“, − komentuoja „Swedbank“ atstovas.
Laisvų akcijų svarbą taip pat puikiai iliustruoja žemas didelių įmonių su mažomis laisvų akcijų dalimis likvidumas. Pavyzdžiui, jau minėtos „Latvijas Gaze“ ir „Litgrid“, kurios pagal absoliučią rinkos kapitalizaciją buvo 6 ir 8 didžiausios „Nasdaq Baltic“ įmonės, bet turėjo vos kelis procentus laisvų akcijų, pagal savo akcijų prekybos aktyvumą užėmė atitinkamai 39 ir 44 vietą.
„Jei 2020-aisiais „Nasdaq Baltic“ metinė akcijų apyvarta sudarė 21 proc. laisvų akcijų rinkos kapitalizacijos, tai reiškia, kad 1 mln. eurų laisvų akcijų rinkos vertės sugeneravo apie 210 tūkst. eurų metinės akcijų apyvartos. Atsižvelgiant į tai, viešai išplatinusi akcijų už 20 mln. eurų įmonė galėtų tikėtis, kad jos akcijų apyvarta biržoje per metus sudarys apie 4 mln. eurų“, − sako V.Lapė.
Antrinio viešo akcijų platinimo naudos
Pasak „Swedbank“ eksperto, siekiant didesnio aktyvumo Baltijos akcijų biržose, svarbu ne tik tai, kad į jas ateitų naujos didelės bendrovės, bet ir jų pasirengimas išplatinti reikšmingą savo akcijų dalį. Geras to pavyzdys yra minėtoji „Ignitis“ ir Talino uostas, kurie išplatino akcijų, atitinkamai, už 450 mln. ir 147 mln. eurų.
„Laisvų akcijų dalis gali būti padidinta per antrinius viešuosius platinimus. To pavyzdys – LHV bankas. Šis bankas per pirminį viešąjį akcijų siūlymą 2016 m. išplatino 8 proc. akcijų ir pritraukė 14 mln. eurų. 2019 m. bankas įgyvendino antrinį platinimą ir pardavė dar 8 proc. akcijų, pritraukdamas 32 mln. eurų“, − komentuoja „Swedbank“ investicinės bankininkystės padalinio projektų vadovas V.Lapė.
Antriniai viešieji akcijų platinimai galėtų būti patrauklus sprendimas jau biržos sąrašuose esančioms Baltijos šalių bendrovėmis su mažomis laisvų akcijų dalimis. Pasak V. Lapės, toks žingsnis padėtų pritraukti papildomo kapitalo ir leistų kontroliuojantiems akcininkams dalį savo investicijos iškeisti į pinigus. Kartu tai padidintų bendrovės akcijų likvidumą bei jų patrauklumą investuotojams.
