Premjerė Ingrida Šimonytė atkreipė dėmesį, kad Baltarusijos naftos produktų tranzitas per Lietuvą nutrūko anksčiau nei ES pernai paskelbė sankcijas atskiroms Baltarusijos ekonomikos sritims.
„Labai panašiai situacija susiklostė ir su „Belkalio“ gaminamomis trąšomis, dėl kurių Lietuvos Vyriausybė priėmė sprendimą nutraukti gabenimo sutartį (...) dėl nacionalinio saugumo sumetimo ir tuo požiūriu manau, kad Lietuvos nacionalinis saugumas ir grėsmė jam vertintina vienodai, nepriklausomai, ar kalbame apie trąšas, ar naftos produktus“, – po Baltijos šalių premjerų susitikimo spaudos konferencijoje Rygoje sakė I.Šimonytė.
Pasak jos, efektyviausia būtų, jei sankcijos būtų nustatytos Europos Sąjungos mastu ir suderintos su JAV sankcijomis.
„Tik tokiu atveju galima pasiekti ir geriausią efektą ir sudaryti mažiausias sąlygas ieškantiems išimčių ar kažkokių landų, per kurias galima bandyti pralįsti, apeiti sankcijas, tokiu atveju tas rezultatas yra geriausias ir efektyviausias“, – kalbėjo ji.
Latvijos premjeras Krišjanis Karinis taip pat mano, kad sankcijos turi būti bendros, tačiau bus diskutuojama ir dėl nacionalinių sankcijų.
„Yra paaiškėjusi landa sankcijų režime Lukašenkos atžvilgiu, tikrasis kelias yra toks, kad reikia pasiekti, jog sankcijos būtų visos ES mastu. Visų trijų Baltijos šalių ambasadoriai Europoje jau yra pateikę tokį reikalavimą ir mūsų ekspertai ir toliau kontaktuos su Lietuvos ir Estijos kolegomis analizuodami, ar reikia papildomai nacionalinių sankcijų, ar nereikia“, – spaudos konferencijoje sakė jis.
„Bet efektyviausias ir teisingiausias kelias yra tas, kurį mes, trys Baltijos valstybės jau pateikėme, kad visoje ES sankcijos būtų įdiegtos ir tai atmestų galimybę kam nors stengtis juridiškai apeiti individualios šalies sankcijas“, – pridūrė jis.
Estijos vyriausybė ketvirtadienį nusprendė Baltarusijai pritaikyti nacionalines sankcijas, sustabdyti jos eksportuojamų naftos produktų tranzitą per Estiją.
Baltarusijos naftos produktų tranzitas per Lietuvą nutrūko nuo 2021 metų sausio, o šių metų vasario 1-ąją „Lietuvos geležinkeliai“ Vyriausybės nurodymu nutraukė „Belaruskalij“ trąšų tranzitą.
I.Šimonytė: SGD terminalas – kertinis veiksnys atremiant galimą Rusijos spaudimą
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas gali būti kertinis veiksnys, atremiant galimą Rusijos spaudimą, jei būtų nutrauktas rusiškų dujų tiekimas Europai, o kartu ir Baltijos šalims.
„Šiandien matome, kad tai (SGD terminalas – BNS) būtų kertinis veiksnys apsisaugant nuo nekonvencinių ir panašaus pobūdžio atakų, kai nesilaikoma sutarčių ar įvyksta kiti teisės viršenybės erdvėje nevykstantys dalykai“, – sakė Lietuvos premjerė.
Latvijos premjeras Krišjanis Karinis kalbėjo, kad Latvijos Inčukalno dujų saugykla taip pat gali apsisaugoti nuo Kremliaus veiksmų.
„Šiuo metu šios kaupyklos rezervai geros būklės, ši žiema šiek tiek šiltesnė, vadinasi, mažesnis suvartojimas nei galėtų būti ir jei žiūrime į priekį, – mes aptarėme, kad prireikus turime bendradarbiauti“, – sakė K.Karinis.
„Visose trijose šalyse esame gerokai geresnėje pozicijoje nei daugybė ES valstybių, nes turime ir importo pajėgumą dėl suskystintų gamtinių dujų, turime galimybę laikyti (dujas – BNS), ir tai, palyginti santykinai mūsų kiekvienos valstybės vidutiniu vartojimu, yra daug“, – pridūrė jis.
I.Šimonytė pabrėžė, jog Baltijos šalys dirba kartu, kad būtų pasirengta galimiems netikėtumams.
„Mūsų institucijų atstovai, atsakingų įmonių už infrastruktūrą atstovai dirba labai glaudžiai, kad ir operaciniu lygiu būtų pasirengta įvairiems netikėtumams, kurių galėtų pasitaikyti, jeigu dujos būtų vėl eilinį kartą dar papildomai panaudotos kaip spaudimo priemonė prieš Europos Sąjungą“, – sakė I. Šimonytė.
Estijos premjerė Kaja Kallas sakė nesanti užtikrinta, kad Rusija nepasinaudotu įrankiu stabdyti dujų tiekimą.
„Jei esame nuo ko nors priklausomi, tai per šią priklausomybę mus galima ir pažeisti ir dėl to atsakydama į klausimą, kiek esame tikri, kad Rusija nepanaudos šio įrankio, tikrai nesu tuo labai tikra, kad Rusija to nedarys“, – teigė ji.
