Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Baltijos šalių tyrimas: Lietuvoje maisto produktai pigesni nei Estijoje ir Latvijoje

Rekomenduojamas maisto produktų krepšelis keturių asmenų šeimai per mėnesį Latvijoje kainuoja beveik 14 proc. daugiau nei Lietuvoje ir beveik 5 proc. daugiau nei Estijoje. Tokie rezultatai paaiškėjo „Swedbank“ Baltijos šalių asmeninių finansų institutui atlikus maisto produktų kainų tyrimą Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.
Ūkininkų produkcija sunkiai skinasi kelią į vaikų darželius ir privačias maitinimo įstaigas.
Daržovės / AM nuotr.

Remiantis 2013 m. sausio mėnesį prekybos tinkluose surinktais duomenimis, rekomenduojamas maisto produktų krepšelis keturių asmenų šeimai Lietuvoje kainuoja 965 litus, Estijoje – 1051 litą, Latvijoje – 1100 litų per mėnesį. Įvertinus atlyginimų skirtumus Baltijos šalyse, mažiausia išlaidų maistui našta yra Estijoje – čia dviem suaugusiems žmonėms, gaunantiems vidutinį atlyginimą, optimaliam 4 asmenų šeimos maisto produktų krepšeliui pakanka skirti 22 proc. pajamų. Lietuvoje tokia išlaidų dalis maistui atitinkamai sudaro 29 proc., Latvijoje – 32 proc.

Pirmąsyk Baltijos šalyse atlikti tokio pobūdžio tyrimą paskatino maisto produktų namų ūkių biudžetuose svarba. „Europos statistikos biuro Eurostat duomenimis, visose trijose Baltijos šalyse namų ūkių išlaidų dalis maistui ir nealkoholiniams gėrimams viršija 20 proc. Tačiau dėl savo dydžio, ši išlaidų grupė turi ir daugiau erdvės optimizavimui nei kitos. Dėl šios priežasties itin svarbu sekti ir sąmoningai valdyti šią išlaidų eilutę“, − teigė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

Trečdalis biudžeto maistui – mėsos ir žuvies produktams

Daugiau nei trečdalį maisto produktų krepšelio kainos kiekvienoje Baltijos šalyje sudaro mėsos ir žuvies kategorijos produktai. Keturių asmenų šeimai Estijoje šie produktai kainuoja 421 litą (40 proc. mėnesio biudžeto rekomenduojamam maisto produktų krepšeliui), Latvijoje – 379 litus (34 proc. biudžeto), Lietuvoje – 338 litus (35 proc. biudžeto) per mėnesį. Didesnę šios kategorijos produktų kainą Estijoje lemia brangesnė šviežia kiauliena ir žuvis. Šviežios kiaulienos kilogramas Estijos prekybos tinklų parduotuvėse vidutiniškai kainuoja 17 litų, Latvijoje – 15.5 lito, Lietuvoje – 13.2 lito.

Kita vertus, Estijoje yra pigiausias duonos ir kitų miltinių produktų krepšelis – čia jo kaina siekia 157 litus per mėnesį. Lietuvoje šeima už analogiškų produktų rinkinį išleistų 166 litus, Latvijoje – 181 litą. Beveik visi šios kategorijos gaminiai – juoda duona, makaronai, ryžiai, avižiniai dribsniai, kruopos, grikiai, manų kruopos, miltai – brangiausi Latvijoje. Vienintelės baltos duonos kaina yra aukščiausia Lietuvoje – čia jos kilogramas kainuoja 6.2 lito, Latvijoje – 5.5 lito, Estijoje – 4.6 lito.

Latvijoje gyvenančiai 4 asmenų šeimai daugiausia tenka mokėti ir už rekomenduojamus pieno produktų, daržovių ar riebalinių produktų mėnesinius rinkinius. Tuo tarpu vaisių krepšelio kaina Latvijoje ir Estijoje yra labai panaši – atitinkamai 122.2 ir 121.6 lito per mėnesį. Lietuvoje ji kiek mažesnė ir siekia 109 litus.

Didžiausios nuolaidos – Latvijoje

Viena iš galimybių sumažinti šeimos išlaidas maistui taip, kad nenukentėtų jo maistinė vertė, pirkti produktus, kuriems taikomos nuolaidos. Nors optimalus maisto produktų krepšelis yra brangiausias Latvijoje, tačiau Latvijos gyventojai taip pat turi daugiausia galimybių sutaupyti naudodamiesi prekybos tinklų ir gamintojų akcijomis.

Apskaičiuota, kad rinkdamasi akcijų metu su nuolaida parduodamas prekes, 4 asmenų šeima Latvijoje gali sutaupyti 14 proc. maistui skirtų lėšų arba 151 litą per mėnesį. Lietuvoje gyvenančiai šeimai prekybos tinklų siūlomos nuolaidos padėtų sutaupyti 81 litą per mėnesį, t.y. 8 proc. maistui skirtų lėšų, Estijoje – 34 litus arba 3 proc. visų maisto krepšelio lėšų.

Tokiu būdu, šeimai renkantis produktus su nuolaidomis, rekomenduojamas mėnesio maisto produktų krepšelis jau būtų brangiausias nebe Latvijoje, o Estijoje. Čia jo kaina sudarytų 1017 litų, o Latvijoje – 7 proc. mažiau, t.y. 949 litus per mėnesį. Įvertinus nuolaidų įtaką, pigiausias maisto produktų krepšelis vis tiek liktų Lietuvoje – čia jo kaina siektų 884 litus per mėnesį.

„Tyrimas rodo, kad naudojantis nuolaidomis, išties galima sutaupyti dalį maistų skirtų lėšų. Tačiau bet kokiu atveju būtina neužmiršti ir kitų atsakingo apsipirkimo principų. Pirkinių planavimas ir sąrašo sudarymas, kainų palyginimas ir kiti teigiami įpročiai gali padėti optimizuoti išlaidas maistui ir sumažinti susidarančių maisto atliekų kiekį”, − apibendrino Asmeninių finansų instituto vadovė.

9 ATSAKINGO APSIPIRKIMO PATARIMAI:

  1. Apsipirkti pradėkite namuose. Kad netektų 101-ąjį kartą ištarti „lyg ir nieko ypatingo nenusipirkau – tik būtiniausių maisto prekių, o šitiek išleidau!“, pirkti pradėkite dar neišėję iš namų. Žinant maisto produktų likučius namuose, turint aiškų pirkinių planą ir tikslų jų sąrašą, Jūsų apsipirkimas bus kryptingas bei racionalesnis.
  2. Valgiaraščio sudarymas. Sudaryti reikalingų maisto produktų sąrašą ir apsipirkti bus lengviau, jei numatysite savaitės valgiaraštį. Savaitės valgiaraštis daugeliui yra tikras iššūkis – „kaip galima sugalvoti, ką norėsiu valgyti savaitės pabaigoje, jei net dėl vakarienės sunku apsispręsti“. Jei niekuomet to nedarėte, pradėkite nuo poros, vėliau – nuo kelių dienų valgiaraščio planavimo. Tai itin veiksminga priemonė siekiant sumažinti išmetamo maisto kiekį, nes galima suplanuoti vienos dienos galimų likučių panaudojimą kitos dienos racione. Jei pirkinių sąrašą sudarysite paskutinę akimirką, tikėtina, kad jis bus netikslus. Geriau jį pildyti visą savaitę, o prieš einant į parduotuvę dar kartą peržiūrėti. Pavyzdžiui, jei pirkinių sąrašą pritvirtinsite prie šaldytuvo ar padėsite kitoje gerai matomoje vietoje, galėsite jį papildyti, kai tik pasibaigs koks produktas. Tuomet tikrai žinosite, ko trūksta ir ko reikia.
  3. Pinigų limito nustatymas. Sudarę pirkinių sąrašą, nesunkiai galite apskaičiuoti apytikslę sumą, kurios prireiks numatytiems produktams įgyti, ir užsibrėžti sau, jog, pavyzdžiui, šiandien išleisite ne daugiau kaip 50 litų. Tai padės atsispirti spontaniškiems pirkiniams ir užgaidoms. Galite turėti net atskirą pirkinių kortelę, kurios sąskaitoje būtų tik tiek, kiek skirta suplanuotoms maisto prekėms įsigyti. Jei vieną savaitę leisite sau daugiau, kitą teks apsipirkti kukliau.
  4. Apsipirkimo dažnis. Apsipirkti patartina kartą per savaitę, savaitės eigoje atsargas papildant greitai gendančiais produktais. Kuo dažniau užsuksite į parduotuvę ir juo labiau – nepasiruošę, tuo didesnė tikimybė, jog išleisite daugiau ir įsigysite neplanuotų pirkinių.
  5. Apsipirkimas yra darbas. Žvelkite į tai, kaip į vieną buities užduočių ir neikite į parduotuvę pramogauti. Kuo ilgiau slampinėsite tarp lentynų, tuo didesnė tikimybė „prisirinkti“ neplanuotų pirkinių. Atvykus į parduotuvę judėkite kryptingai, atsižvelgdami į susidarytą pirkinių sąrašą.
  6. Lyginkite kainas. Vienas iš pagrindinių taupymo būdų – lyginti kainas. Pirmiausia lyginkite vienos rūšies skirtingų gamintojų produktų, pavyzdžiui, sviesto kainas. Geriausia lyginti produkto 1 kg kainą, o ne vieno vieneto (pakuotės) kainą, nes vienoje pakuotėje gali būti 180 g, kitoje – 200 g sviesto. Žinoma, reikia atsižvelgti ir į produkto kokybę, nes taupyti sveikatos sąskaita – nepatartina. Kitas būdas – palyginti tokios pat prekės kainą skirtingose parduotuvėse ar netgi prekybos vietose. Tai nereiškia, jog per dieną reikėtų aplankyti visas maisto prekybos vietas mieste. Tiesiog būkite budrūs ir atidūs kainoms, kai apsiperkate. Ilgainiui tapsite ne tik labiau kritiški akcijų ir nuolaidų pasiūlymams, bet ir nesunkiai prisiminsite, kur kokios prekės pigesnės.
  7. Į parduotuvę eikite pavalgę. Alkanam žmogui atrodo ir kad jis pats suvalgys daugiau, ir kad namuose trūksta daugybės produktų. Kitaip tariant, galioja elementari taisyklė „akys nori daugiau“. Be to, alkanam sunkiau atsispirti čia pat, parduotuvėje, gaminamiems kvapniems patiekalams, pavyzdžiui, šviežioms bandelėms.
  8. Pažinkite rinkodaros triukus. Net ir reikalingų pirkinių sąrašas Jūsų neišgelbės, jei pasiduosite rinkodaros triukams. Ar pastebėjote, jog būtiniausios prekės (pienas, duona, mėsa ir pan.) dažniausiai yra parduotuvės gale? Taip daroma tam, kad eidami per parduotuvę susigundytumėte įsigyti nebūtinai reikalingų pirkinių. Prekės, lentynose išdėliotos akių lygyje, dažniausiai yra brangiausios, todėl nepatingėkite apžiūrėti prekes, išdėliotas žemiau ar aukščiau. Ryškūs užrašai su skelbiamomis akcijomis ir nuolaidomis atkreipia dėmesį ir neretai paskatina įsigyti vieną ar kitą neplanuotą prekę. Žinoma, nuolaidomis naudotis verta, bet tik jei prekė išties reikalinga.
  9. Vaikus ir drauges palikite namuose. Kam sunkiausia atsispirti? Taip, vaikams. Jie yra svarbus rinkos segmentas kiekvienam rinkodaros specialistui. Mažieji ne tik patys perka limonadą ir traškučius, bet ir daro įtaką tėvams, didindami neplanuotų pirkinių skaičių jų krepšeliuose. Vien dėl vaikų prekybos centruose kuriama tokia aplinka, kuri skatintų jų norą turėti tam tikrą prekę. Įrodyta, kad vaikams kur kas lengviau paveikti ir papildomo pirkinio išprašyti iš mamos nei iš tėčio, kad mergaitės lengviau paveikia tėvus nei berniukai ir, kad didžiausią įtaką tėvams apsiperkant daro 5-8 metų vaikai. Tad, jei turite tokio amžiaus atžalų, prieš keliaudami apsipirkti, verčiau palikite jas namuose. Pasivaikščiojimų ir susitikimų su draugėmis prekybos centre taip pat neplanuokite. Taip sugaišite mažiau laiko parduotuvėje ir kils mažiau pagundų į savo krepšelį įsimesti neplanuotą, bet itin draugės giriamą pyragaitį ar brangesnį jogurtą, nes, pasak jos, „jis itin sveikas“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?