Baltijos šalys sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa

„Prieš kelias akimirkas sulaukiau puikių naujienų – Baltijos šalių elektros energijos sistemos sinchronizavimas su kontinentinės Europos tinklais sėkmingai baigtas“, – Vilniuje žurnalistams pranešė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Energetikos ministerijos duomenimis, 14.05 val. Lietuva, Latvija ir Estija sėkmingai sinchronizavo savo elektros energetikos sistemas su kontinentinės Europos sinchronine zona.

„Lietuvos elektros sistema buvo priklausoma nuo Rusijos net 65 metus – daugiau nei pusę amžiaus. Dabar šį puslapį užverčiame galutinai: kartu su Latvija ir Estija prisijungiame prie kontinentinės Europos elektros tinklo ir įtvirtiname savo energetinę nepriklausomybę“, – sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Šalies vadovas sinchronizaciją vadino istoriniu momentu, žyminčiu ilgo Lietuvos, Latvijos ir Estijos kelio į energetinę nepriklausomybę pabaigą.

„Politinio spaudimo, šantažo ir sabotažo laikai pagaliau baigėsi“, – kalbėjo G.Nausėda.

Prezidentas dėkojo visiems prisidėjusiems prie šio projekto: nuo technikų iki buvusių ar esamų šalių lyderių.

Trys Baltijos šalys šeštadienio rytą be trikdžių atsijungė nuo dar sovietmečiu pradėjusios veikti rusiškos elektros energetikos sistemos (IPS/UPS) ir iki sekmadienio popietės dirbo izoliuotu režimu.

Su kontinentinės Europos sinchronine zona Baltijos šalys sujungtos per Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtį „LitPol Link“.

Veikdamos sinchroniškai su Vakarų Europa, Lietuva, Latvija ir Estija savarankiškai bei koordinuotai su kitomis šios zonos šalimis valdys savo elektros sistemų dažnį, pačios rūpinsis tinklų balansavimu.

Veikus rusiškoje IPS/UPS sistemoje, dažnis centralizuotai reguliuotas Maskvoje.

Be Lietuvos ir Lenkijos sausumos elektros jungties „LitPol Link“, per kurią įvyko sinchronizavimas, Baltijos šalys taip pat yra sujungtos su Šiaurės Europa – Lietuvos ir Švedijos jūrine jungtimi „NordBalt“ bei Estijos ir Suomijos jūrinėmis jungtimis „EstLink 1“ ir „EstLink2“.

Iki 2030-ųjų planuojama pastatyti ir dar vieną sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos – prekybai skirtą „Harmony Link“.

„Harmony Link“ prisidės prie stabilių sinchronizavimo operacijų ir prekybos elektros energija, užtikrinant konkurencingas kainas visuomenei ir pramonei“, – kalbėjo G.Nausėda.

„EstLink2“ kol kas neveikia – ją per Kalėdas kartu su dar dviem ryšių kabeliais, kaip įtariama, pažeidė tanklaivis, tikėtina, priklausantis Maskvos „šešėliniam laivynui“.

Iš viso Baltijos jūroje fiksuota nuo 2023 metų spalio buvo pažeista mažiausiai 11 dugnu nutiestų kabelių.

Nors operatoriai pažymi, kad povandeninių kabelių pažeidimai yra gana įprastas reiškinys, incidentų Baltijos jūroje dažnumas ir koncentracija sustiprino įtarimus, kad pažeidimai galėjo būti tyčiniai.

G.Nausėdos teigimu, incidentai reikalauja ypatingo Europos Sąjungos šalių dėmesio ir „ryžtingo atsako“.

„Šiandien taip pat toliau diskutuosime, kaip užtikrinti Baltijos šalių sinchroninio veikimo su kontinentinės Europos tinklais saugumą. Akivaizdu, kad ES lygmeniu reikia imtis esminių veiksmų, kad būtų padidintas visos mūsų ypatingos svarbos infrastruktūros atsparumas“, – sakė šalies vadovas.

„Lietuva ragina Europos Komisiją ir visas valstybes nares dėti daugiau pastangų hibridinėms grėsmėms kontroliuoti. Būkime lankstesni ir veikime greičiau“, – pridūrė jis.

Pabrėžė Lenkijos vaidmenį

Laimos Penek/Vyriausybės spaudos tarnybos nuotr./Sinchronizacijai skirtas renginys Vilniuje

Šiam pasiekimui skirtame renginyje Vilniuje premjeras Gintautas Paluckas pažymėjo bendradarbiaujant nuveiktą didžiulį Baltijos šalių institucijų ir elektros sistemos operatorių darbą, itin svarbų Lenkijos indėlį ir Europos Sąjungos paramą.

„Tai, kad su kontinentine Europa šiandien sinchronizuojasi visos trys Baltijos valstybės kartu, rodo ne tik bendrą kryptį ir tikslus, bet ir gebėjimą juos pasiekti kartu, vieningu žingsniu. Šis pasiekimas nebūtų įmanomas be ypatingo Lenkijos vaidmens ir įvairiapusiškos ES paramos, tad ši diena yra ir apie Europos solidarumą bei vienybę. Būtent solidarumo ir vienybės dėka patys ambicingiausi, sudėtingiausi, bet būtini uždaviniai tampa realybe – prisiminkime tai spręsdami ir kitus mums bendrus šių dienų iššūkius.

Nuo sinchronizacijos kaip strateginio tikslo įtvirtinimo 2007-aisiais iki kompleksiško pasirengimo jai ir projekto finalizavimo praėjo beveik du dešimtmečiai. Kelias nebuvo paprastas, jame būta ir stačių įkalnių, prie jo dirbo ne viena Vyriausybė, ne viena institucija, visa tai – daugybė žmonių, kurių visų per šiuos metus veikiausiai nė negalėtume suskaičiuoti. Tačiau jų didelio darbo rezultatas ir yra ši istoriškai reikšminga diena. Nuoširdžiai sveikinu ir dėkoju visiems prisidėjusiems“, – sakė ministras pirmininkas G.Paluckas.

Liudijant sėkmingą sinchronizacijos momentą renginyje dalyvavo eurokomisaras Danas Jørgensenas, atsakingas už energetiką ir būsto sektorių, bei gynybos ir kosmoso srities eurokomisaras Andrius Kubilius, visų trijų Baltijos valstybių ir Lenkijos už energetikos sritį atsakingi ministrai Žygimantas Vaičiūnas (Lietuva), Kasparas Melnis (Latvija), Yoko Alender (Estija) ir Paulina Hennig-Kloska (Lenkija), elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis bei Energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės „EPSO-G“ vadovas Mindaugas Keizeris.

Investuota per 1,6 mlrd. eurų

Įgyvendinus sinchronizavimo procesą, Baltijos šalys prisijungė prie kontinentinės Europos tinklo, aptarnaujančio daugiau kaip 400 mln. vartotojų 26 šalyse.

Energetikos ministerijos duomenimis, dėl to Lietuvoje nutiesta 420 km naujų elektros perdavimo linijų, rekonstruota 230 km esamų linijų, pastatyta naujų ar modernizuota iš viso 13 tinklo skirstyklų bei transformatorių pastočių. Alytuje sumontuoti trys 400/330 kV autotransformatoriai – galingiausi Baltijos šalyse tokio tipo įrenginiai, prie perdavimo tinklo prijungiami trys sinchroniniai kompensatoriai: Telšių transformatorių pastotėje, Alytaus elektros mazge ir Vilniaus rajone esančioje Neries transformatorių pastotėje.

Be šios infrastruktūros plėtros taip pat įdiegtos naujos dažnio stabilumo vertinimo, automatinio generacijos valdymo ir dispečerinio valdymo sistemos.

Iš viso į sinchronizacijos projektą Baltijos šalyse ir Lenkijoje investuota daugiau nei 1,6 mlrd. eurų, iš jų apie 1,2 mlrd. eurų skirta iš Europos Sąjungos Energetikos infrastruktūros tinklų priemonės.