Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Bandymas suvaldyti krintančias Kinijos akcijų biržas – tarytum krintančio peilio gaudymas

Augant baimei, kad Kinijos ūkio sulėtėjimas gali sukelti didelių problemų ir kitoms pasaulio valstybėms, akcijų biržose tęsiasi išpardavimas. „AlJazeera“ Abidas Ali svarsto, kas kaltas.
Akcijų birža Kinijoje
Akcijų birža Kinijoje / „Scanpix“/AP nuotr.

Ši krizė bręsta jau seniai. Tam, kad nugalėtų 2008 metais prasidėjusią recesiją, vyriausybės ir centriniai bankai pradėjo lieti pinigus į rinką.

Kiekybinis skatinimas it koks pleistras paslėpė daugybę nuodėmių. Akcijų rinkos krito, ekonomikos vos rodė gyvybės ženklus.

Pekinas, užsimerkęs prieš dešimtmečius sunkaus ekonomikos augimo, ekonomikos skatinimui išleido 600 mlrd. dolerių. Tai tik atitolino tai, kas yra neišvengiama. Ne tik Kinijai, bet ir daugeliui naftą ir kitas žaliavas eksportuojančių valstybių.

Pastaruosius 18 mėnesių valiutos pinga, nes maždaug trilijonas dolerių, kuris priklauso Vakarų fondams, grįžo į JAV, laukiant JAV centrinio banko sprendimo dėl bazinių palūkanų normų. Tuo pačiu metu Kinija neperka ir nekaupia žaliavų.

Būtent todėl mes matome tokias valstybes kaip Brazilija, kurios apie 50 proc. eksporto yra susiję su žaliavomis, klimpstant į recesiją.

Bandyti sustabdyti akcijų biržas nuo kritimo yra tarytum bandymas pagauti krintantį peilį. Kitaip tariant, geriau jau likti nuošalėje ir stebėti, kur jis kris.

Brazilija padarė didelę pažangą – per dešimtmetį iš skurdo šaliai pavyko ištraukti apie 40 mln. savo gyventojų.

Skurdo mažinimo programos buvo finansuojamos pinigais, gautais iš žaliavų prekybos ir paskolų. Tačiau valstybė beveik nepadarė nieko, kad diversifikuotų pinigų paskirstymą, pavyzdžiui, transportui ir švietimui. Žaliavų kainos smunka maždaug nuo 2011 metų kovo. Kasyklos turi didelių bėdų, joms tenka nuolat atleisti darbuotojus.

Pekinui sunkiai sekasi pereiti nuo „pasaulio gamyklos“ ekonomikos modelio prie vartojančios tautos. Juanio devalvacija siunčia signalą, kad Pekinas nesugalvojo geresnių idėjų, kaip padėti šalies eksportuotojams.

Kinijos bandymai paskatinti bankus skolinti verslui buvo nesėkmingi, nes skolos našta ir taip sunkiai slegia daugelio pečius.

Investuotojai rizikuoja prarasti ne tik savo santaupas, bet ir pinigus, kuriuos pasiskolino, kad galėtų rizikuoti akcijų rinkose.

Užkrato plitimo akcijų rinkose Kinijai nepavyko sustabdyti su 400 mlrd. dolerių vertės valstybiniais fondais ir dabar ji bando išnaudoti 547 mlrd. JAV dolerių vertės pensijų fondus.

Bandyti sustabdyti akcijų biržas nuo kritimo yra tarytum bandymas pagauti krintantį peilį. Kitaip tariant, geriau jau likti nuošalėje ir stebėti, kur jis kris.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais