Tad šalies įmonėms per pastaruosius trejus metus du kartus dažniau teko kreiptis į draudikus tam, kad garantuotų samdomų vadovų asmeninio turto apsaugą. To nepadariusioms, pasisamdyti profesionalų ir patyrusį vadovą tampa sudėtingiau.
Tokias tendencijas rodo draudimo tarpininkų „Legator“ ir draudikų „Baltic Underwriting Agency“ duomenys, pagal kuriuos vadovaujančių asmenų civilinio draudimo, galinčio padengti dėl vadovo kaltės įmonėje kilusius nuostolius, sutarčių skaičius per 3 metus šalyje išaugo net 2,5 karto, o pasirašytų įmokų dydis – kiek daugiau nei 3 kartus.
Skaičiuojama, kad vadovaujančias pareigas einantiems rizikingiausias yra viešasis sektorius – valstybės ir savivaldybių įmonės. Valstybinėse įmonėse vadovų draudimo įvykių per trejus metus fiksuota maždaug ketvirtadalis – 25 proc., savivaldybių įmonėse – 17 proc., prekybos ir gamybos sektoriuje – 21 proc. statybų – 13 proc., paslaugų – 12 proc., o vienas iš mažiausiai rizikingų – logistikos sektorius, kur vadovų atsakomybės draudimo įvykių fiksuota 4 proc.
Vadovo apsauga – svarbiausias reikalavimas darbinantis
Draudimo tarpininkų bendrovės „Legator“ plėtros vadovės Martos Karpovos teigimu, pastaraisiais metais į vadovaujančias pareigas pretenduojantys asmenys vis dažniau darbo pokalbių metu kelia konkretų reikalavimą, jog darbdavys užtikrintų, kad nuostolių nereikėtų padengti iš savo kišenės.
„Tai, jog įmonė garantuotų potencialaus vadovo asmeninio turto apsaugą, jei jam vadovaujant būtų patiriami nuostoliai, šiuo metu yra vienas iš populiariausių reikalavimų darbo pokalbyje. Įmonėms, kurios to nepasiūlo, būna vis sunkiau rasti jose norinčių dirbti kvalifikuotų profesionalų. Įsitvirtina naujos tendencijos – samdomi vadovai be garantijos dažniausiai nesutinka dirbti, nes žino, kad rizikuoja savo asmeniniu turtu“, – pasakoja M.Karpova.
Pasak ekspertės, anksčiau vadovo asmeninio turto apsauga, jei įmonėje patiriami nuostoliai, daugiausia rūpinosi stambios įmonės, kurių metinės pajamos viršija 50 mln. eurų. Dabar ženkliai išaugo ir vadovus apsaugoti linkusių įmonių, kurių metinė apyvarta siekia bent 10 mln. Eur.
„Verslo nuostoliai gali priklausyti nuo įmonių apyvartos – kuo didesnė apyvarta, tuo didesnės ir sumos, kurias siekiama per teismus išsireikalauti. Pavyzdžiui, yra buvę atvejų Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), kai įmonėms bankrutuojant nuostolių sumos siekė net kelis šimtus milijonų dolerių. Šias milijonines sumas įmonių akcininkai iš pasamdytų vadovų siekė išsireikalauti“, – sako M.Karpova.
Didžiausios pasaulyje draudimo ir perdraudimo rinkos Lloyd’s įgaliotosios atstovės Baltijos šalių regione „Baltic Underwriting Agency“ direktorės Kristinos Penkaitienės teigimu, dažniausiai vadovo civilinės atsakomybės draudimo įvykiai buvo fiksuojami dėl akcininkų reikalavimų, tačiau ne ką mažiau ir dėl darbo santykių, pavyzdžiui, darbuotojų atleidimų, administracinių baudų.
„Dažniausiai nuostolius siekia išsireikalauti įmonių akcininkai, kurie per teismus kreipiasi į valdybą su klausimais, kokios atliktos analizės prieš priimant sprendimus, ar buvo žinoma apie rizikas. Tad aukštos kvalifikacijos vadovų draudimo svarba ir toliau didėja, vis daugiau verslų renkasi tokią apsaugą, nes tokie veiksniai kaip darbo santykiai, saugių darbo sąlygų užtikrinimas, konkurencinė aplinka, griežti prižiūrinčių institucijų reikalavimai, nemokumas, kreditorių reikalavimai, geopolitinė situacija ir t.t. išties sukelia daug iššūkių“, – sako K.Penkaitienė.
Jausdamiesi saugiai vadovai dirba užtikrinčiau
Tai, kad įmonei vadovauti ir prisiimti atsakomybę už svarbiausius sprendimus pastaraisiais metais tapo rizikingiau pripažįsta ir „Orion Securities“ kompanijos vadovas Karolis Pikūnas.
„Ko gero, visi arba bent jau dauguma vadovaujančias pareigas įmonėse užimančių žmonių puikiai supranta, jei sprendimus prieš 3 ar 4 metus buvo galima priimti lengviau, dabar tai padaryti kur kas sudėtingiau dėl banguojančios ekonomikos, bankrotų ir atleidimų“, – sako jis.
Visgi, pasak K.Pikūno, jei vadovas įmonėje yra atsakingas už svarbius sprendimus ir žino, kad patyrus nuostolių nereikės atsakyti asmeniniu turtu, jis turi visai kitokį požiūrį į darbą – yra drąsesnis, nebijo rizikuoti, įgyvendinti netradicines idėjas.
„Verslui vadovaujantis žmogus puikiai supranta – jo sprendimai gali atnešti pelną arba nuostolius. Štai aš dirbu srityje, kuri susijusi su finansais. Mano priimami sprendimai reikalauja labai daug ekonominių skaičiavimų, stebėsenos, modeliavimo, ne tik pagal naujausius šalies, bet ir pasaulinius ekonomikos rodiklius, kurie kartais kasdien kinta po keliasdešimt kartų, pavyzdžiui, dėl karo situacijos Ukrainoje. Gali tiesiog ko nors nenumatyti ir tai gali lemti nesėkmę“, – sako K.Pikūnas.
Pasak jo, nei jis, nei bendradarbiai nesijaustų ramūs dėl sprendimų, jei žinotų, kad jiems nepasiteisinus bei įmonei patyrus nuostolį, gali nukentėti asmeninis turtas, o garantijos, kad taip nenutiks suteikia užtikrintumo ir drąsos veikti, nebijoti iššūkių.
