Bankų sektorius šiemet gali pažerti naujienų – į rinką ateis daugiau dalyvių ir jie keis žaidimo taisykles, keisis palūkanų normos, taigi ir paskolų bei indėlių sąlygos.
Be to, finansines operacijas atliksime visiškai kitaip dėl besivystančių technologijų – atsiras momentiniai mokėjimai, kuriems atlikti nereikės žinoti net sąskaitos numerio, rinką smarkiai keis ir atviroji bankininkystė bei „fintech“ siūlomos galimybės.
Tiems, kuriuos labiau domina bankų finansinė informacija ir „sveikata“, rekomenduoju perskaityti Lietuvos banko parengtą Bankų veiklos apžvalgą.
Nauji bankai
2018 m. išduotos pirmosios specializuotų bankų licencijos, Lietuvos bankas gavo ir daugiau paraiškų dėl licencijų išdavimo. 15min pasiteiravo Lietuvos banko specialistų, kaip rinką pakeis specializuoti bankai? Kokią įtaką tai padarys vartotojams – paslaugų kainoms, jų patikimumui?
Lietuvos bankas: specializuotas bankas savo klientams gali teikti visas pagrindines paslaugas kaip ir bet kuris bankas, skirtumas tas, kad jis neturi teisės teikti investicinių paslaugų.
Šiam bankui taikomas mažesnis pradinis kapitalo reikalavimas – 1 mln. Eur vietoj 5 mln. Eur – tai reiškia ir žemesnę kartelę įeiti į rinką. Tuo iš esmės ir baigiasi skirtumai – tai prižiūrimas rinkos dalyvis, kuriam, kaip ir kitiems bankams, galioja indėlių draudimo taisyklės.
Pirmoji specializuotu banku tapo didžiausia šalies kredito unija „Mano unija“, steigsianti AB „Mano bankas“, ir planuojanti plėtoti smulkiojo bei vidutinio verslo ir gyventojų finansavimo verslo modelį Lietuvoje. „Revolut Technologies“ ir „European Merchant“ ketina plėtoti skaitmeninio banko verslo modelį Europos Sąjungos šalyse ir numato priimti iš gyventojų indėlius bei teikti vartojimo paskolas.
Šiuo metu svarstomi dar trys prašymai dėl specializuoto banko licencijų, du iš jų buvo pateikti gruodžio mėn. Manome, kad šie bankai pagyvins paskolų rinką.
Kas dėsis su būsto paskolomis?
„Danske“ pasitraukus iš mažmeninės bankininkystės, DNB ir „Nordea“ susijungus į „Luminor“, konkurencija būsto paskolų rinkoje sumažėjo. 15min paklausė Lietuvos banko specialistų, o kaip situacija atrodys 2019-aisiais? Ar „Citadele“ grįžimas į būsto paskolų rinką padarys didelę įtaką?
Lietuvos bankas čia atsakė gana lakoniškai: „Būsto paskolų rinkoje šiuo metu vyrauja trys didžiausi šalyje veikiantys bankai. „Citadele“ banko grįžimas į būsto paskolų rinką turėtų sustiprinti konkurenciją ir tai bus naudinga vartotojams“.
Nauji vėjai ECB
ECB pamažu keičia pinigų politikos kryptį – baigs kiekybinį skatinimą, didins palūkanų normas. Kaip tai jau paveikė Lietuvą ir kokią įtaką padarys 2019-aisiais, 15min paklausė Lietuvos banko.
Lietuvos bankas: Rinkos palūkanų normos (pvz., Euribor, Eonia, bankų paskolų ir kt.) priklauso nuo centrinio banko priimamų sprendimų, kuriuos savo ruožtu diktuoja ekonomikos būklės perspektyvos.
Paskutiniame pinigų politikos posėdyje Europos centrinio banko (ECB) valdančioji taryba patvirtino, kad šių metų pabaigoje baigs kiekybinio skatinimo programą ir neketina keisti rekordiškai žemo lygio pagrindinių palūkanų normų bent iki 2019 m. vasaros pabaigos. Žinoma, tai priklausys nuo ekonomikos raidos, ypač infliacijos pokyčių.
Kiekybinis skatinimas ekonomine prasme nėra baigiamas – Eurosistema tik baigs grynuosius pirkimus (t.y. baigs supirkti papildomas obligacijas), tačiau ir toliau reinvestuos visas lėšas, gaunamas iš pagal turto pirkimo programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo pasibaigus jų terminui.
Rinkų nuomone, šis procesas gali trukti iki 3 metų, ECB sprendimo dar nėra priėmęs. Lūkesčiai apie grynųjų pirkimų pabaigą susiformavo pamažu, todėl Valdančiosios tarybos sprendimas reikšmingo poveikio neturėjo nei Lietuvoje, nei visoje euro zonoje. Jau nuo šių metų birželio buvo žinoma, kad ECB tikisi nutraukti grynąjį turto supirkimą nuo 2019 m. sausio. Taigi priimtas sprendimas nebuvo netikėtas finansų rinkoms.
Bankų paslaugų krepšeliai nebrangs
Kokios yra mokėjimo krepšelių tendencijos 2019 metams – ar bankai žada keisti planus, didinti įkainius, 15min paklausė Lietuvos banko.
Lietuvos bankas: „Pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšelio maksimali kaina, kurią nustato Lietuvos bankas, nesikeičia – ji bus kaip ir iki šiol – 1,5 Eur (nepasiturintiems – 0,75 Eur) per mėnesį. Kalbant apie rinkos dalyvius, du bankai jau paskelbė apie savo įkainių pokyčius 2019 metais, tačiau įkainių už mokėjimo paslaugų krepšelius nekeičia. Vienas iš didelių bankų (SEB) gerina grynųjų pinigų iki krepšelyje nustatytos sumos išgryninimo sąlygas – be papildomo mokesčio grynuosius bus galima išsiimti bet kurio banko bankomate“.
Nebegąsdins šventinės dienos
Iki šiol, nors Lietuvoje jau veikia momentiniai mokėjimai, jie yra gana riboti, todėl žmonės skubėjo būtinus pavedimus į kituose bankuose esančias sąskaitas padaryti iki švenčių.
Žadama, kad 2019 m. momentiniai mokėjimai bus daug patogesni ir prieinami visiems. Šiuo metu momentinių mokėjimų paslaugas siūlo „Paysera“, SEB ir „Swedbank“, tačiau veikimas dar ribotas. Pavyzdžiui, SEB gali tik gauti, bet ne išsiųsti momentinį mokėjimą.
„Galimybę patiems inicijuoti momentinius mokėjimus į kitų bankų sąskaitas klientams bankas pasiūlys netrukus, kai tik bus baigtas testavimo etapas“, – rugpjūčio pabaigoje pranešė bankas.
„Swedbank“ klientai, atsisiuntę specialią programėlę, jau gali ne tik siųsti, bet ir gauti momentinius mokėjimus.
„Luminor“, kuris taip pat įsipareigojęs pristatyti momentinius mokėjimus, tą veikiausiai padarys 2019 m.
Be to, netrukus norint pervesti pinigų nebereikės žinoti sąskaitos numerio – užteks žmogaus telefono numerio. Dėl banko sąskaitos ir telefono numerio susiejimo paslaugos teikimo Lietuvos bankas jau pasirašė sutartis su SEB banku, Šiaulių banku ir „Luminor“. Vieni bankai naująją paslaugą planuoja pradėti teikti iki 2019 m. vidurio, kiti – antrojoje metų pusėje.
Momentinis tarpbankinis mokėjimas įmanomas tik tuo atveju, jeigu ir kito žmogaus – siuntėjo ar gavėjo – bankas teikia momentinių mokėjimų paslaugą.
Trečiosioms šalims prieinami jūsų asmeniniai duomenys
Metų pradžioje įsigaliojo Europos Sąjungos antroji mokėjimo paslaugų direktyva, kuri reikalauja, kad bankai atvertų duomenis apie savo klientus trečiosioms šalims.
Šiuo pagrindu Lietuvoje nuo rugpjūčio pradėjo veikti mokėjimo inicijavimo paslauga. Pavyzdžiui, 15min aprašė atvejį, kai „Lietuvos energijos“ valdoma mokėjimo platforma „Mano gilė“ pradėjo naudotis šia paslauga. Atsisakiusi „bank link“ ji neva per metus sutaupys 220 tūkst. eurų. Kai mokėjimas komunalinių paslaugų bendrovei atliekamas ne tiesiogiai per elektroninę bankininkystę, o naudojantis mokėjimo inicijavimo paslauga, atsiranda tarpininkas, šiuo atveju – kredito bendrovė „Neo Finance“, kuri padeda įvykti mokėjimui ir mato kliento duomenis.
Tai yra tik vienas iš atvirosios bankininkystės pavyzdžių, tačiau jis jau išryškino pagrindinį klientų nerimą dėl atvirosios bankininkystės – baiminamasi dėl duomenų saugumo.
„Darant mokėjimus atsidaro kiti nestandartiniai langai, įmonė gali saugoti visą informaciją apie sąskaitą (pvz., likutį ir pan.), nes pasiekia visą informaciją apie mūsų sąskaitas“, – nerimavo 15min skaitytojas Darius.
Tiesa, įmonės tikina duomenų nekaupiančios ir jų kitiems tikslams nenaudojančios. 15min pasikalbėjo su viena licenciją mokėjimo inicijavimo paslaugai vykdyti turinčių bendrovių – „Mister Tango“.
Jos direktorius Kęstutis Šimėnas aiškino, kad 99 proc. mokėjimo inicijavimo paslauga besinaudojančių klientų sudaro elektroninės parduotuvės.
„Mokėjimo inicijavimo paslaugos tiekėjai nesaugo jokios informacijos, susijusios su mokėtoju. Tuo labiau negali jos naudoti jokiais reklaminiais tikslais. Laikomės BDAR (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento, įsigaliojusio visoje Europos Sąjungoje 2018 m. gegužės 25 d.) reikalavimų, numatančių, kad klientų duomenys gali būti naudojami tik tokiais tikslais, kuriems sutikimą suteikė duomenų savininkas. Mokėtojų duomenys yra naudojami tik transakcijai atlikti, o jai įvykus jie toliau niekaip nekaupiami ir nėra saugomi. Beje, MIP paslaugų teikimo sąlygos yra aiškiai numatytos LB (Lietuvos banko) suteiktoje licencijoje ir reikalavimuose paslaugai teikti. Griežtai laikomės LB ir anksčiau paminėtų BDAR reikalavimų“, – patikino K.Šimėnas
