Kaip priversti bankus sumažinti įkainius? Klausimas, į kurį daugelį metų nerandama atsakymo, o bet kokie bandymai riboti kainas atsimušdavo lyg žirniai į sieną.
Į diskusiją Vilniuje susirinkę bankų vadovai, žinoma, kritikuoja naujus bandymus riboti įkainius ir subtiliai perspėja, kad bet kokius naujus praradimus vis tiek padengs klientai.
Lubos – 1,53 euro
Lietuvos bankas nustatė paslaugų krepšelį su fiksuota kaina. Krepšelyje – keletas paslaugų, kurių bendra kaina negali viršyti 1,53 euro.
Pavyzdžiui, į šį krepšelį įeina 10 bet kokių pervedimų per mėnesį, ne mažiau kaip 550 eurų išgryninimas bankomate, mokėjimo kortelės išdavimas, sąskaitos tvarkymas ir pan.
Šiandien suskaičiavus, kiek klientams kainuoja šios paslaugos, susidaro tikrai didesnė suma nei 1,53 euro.
Todėl po didėjančios kritikos, kad bankų įkainiai auga nekontroliuojamai, Lietuvos bankas ėmėsi iniciatyvos. Be to, tai verčia daryti ir Europos Parlamento priimta direktyva.
Paketavimas už fiksuotą kainą – gerai, tik klausimas – kokia ta kaina, – sakė SEB banko vienas vadovų V.Doveika.
Bankai krepšelio kainą nori nustatyti patys
Tiesa, pats paslaugų krepšelis turėtų įsigalioti kartu su Mokėjimo įstatymo pataisomis Seime.
Komercinių bankų vadovai neslepia nepasitenkinimo. Tiesa, dauguma jų nėra nusistatę prieš tokio krepšelio sukūrimą, tačiau dėl sumos – 1,53 euro – jie kategoriškai nesutinka.
„Reguliavimas kaip tik mažina konkurenciją, ir dalį bankų verčia svarstyti, ar laikyti tinklą. Rinka pati gali sureguliuoti kainas“, – bankų asociacijos metiniame renginyje kalbėjo Šiaulių banko valdybos pirmininko pavaduotojas Vytautas Sinius.
SEB banko prezidento pavaduotojas Virginijus Doveika irgi pritaria idėjai nustatyti paslaugų krepšelį. „Paketavimas už fiksuotą kainą – gerai, tik klausimas – kokia ta kaina. Manau, kad valstybė savarankiškai gali apsispręsti dėl to“, – diskusijos metu sakė vienas banko vadovų.
Perspėja, kad padengs klientai
Banko „Nordea“ Lietuvos skyriaus Verslo bankininkystės departamento vadovas Jonas Urbonas pareiškė, kad perdėtas reguliavimas yra kišimasis į rinkos dėsnius. „Todėl galime nepavyti estų, kurie labiau pažengę skaitmenizacijos srityje“, – sakė J.Urbonas.
Bankų vadovai įsitikinę, kad kai valstybė pradeda kištis į laisvą rinką, nustatinėti įkainius – visa tai padengia klientai.
„Reguliavimas yra gerai, nes dar neseniai išgyvenome krizę, bet klausimas, kaip jį bandome įdiegti, kokia apimtimi. Perteklinis reguliavimas reiškia kaštus. Jei reguliavimo bus per daug – tai turės padengti patys vartotojai“, – perspėjo „Swedbank“ valdybos pirmininkė Dovilė Grigienė.
Nuomonės smarkiai išsiskiria
Vienas iš įkainių reguliavimo tikslų – skatinti žmones labiau naudotis elektronine bankininkyste. Esą dalis žmonių ja nesinaudoja todėl, kad yra per dideli įkainiai, kita dalis dėl augančių įkainių atsisako elektroninės bankininkystės. Tačiau bankininkai sako, kad įkainių reguliavimas neturi nieko bendra su žmonių skatinimu dažniau atsiskaityti internetu, o ne grynaisiais.
„Kaime daugiau nei pusė žmonių nesinaudoja skaitmeninėmis paslaugomis. Manau, kad įkainių nustatymas gali būti lemiamas veiksnys, kuris dar labiau sumažins prieinamumą“, – mano Lietuvos centrinės kredito unijos valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas sako jau neturintis vilties, kad kaime internetine bankininkyste pradės naudotis bent pusė žmonių.
Palygino su pokalbių telefonu kaina
Tačiau Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas ketina įveikti bankų pasipriešinimą, o gerų pavyzdžių siūlo semtis iš mobiliojo ryšio bendrovių konkurencijos.
Pokalbiai užsienyje telefonu pastaraisiais metais smarkiai atpigo. Mat Europos Parlamentas dar anksčiau ėmėsi riboti tarptinklinio ryšio įkainius, o tai ir nusmukdė kainas.
„Ar matote, prie ko privedė tarptinklinio ryšio reguliavimas? Prie priimtinų kainų. Mes siūlome fiksuoti tik dešimties paslaugų kainas, tai kur čia problema? Net Norvegijoje pieno kainos yra reguliuojamos“, – diskusijos metu pasisakė V.Vasiliauskas.
Tačiau F.Dirginčius nemano, kad reikėtų lyginti mobiliojo ryšio ir bankų paslaugų kainas. „Taip, jų kainos mažėja, bet operatoriams taikomi kiti reikalavimai nei bankams, pavyzdžiui, kapitalo pakankamumo“, – kalbėjo kredito unijų atstovas.
Tam, kad įsigaliotų paslaugų kainų reguliavimas, Seimas turi priimti Mokėjimo įstatymo pataisas.
